Ekonomistai sako, kad daugiausia tai lemia augančios algos ir lengvesnės imigracijos procedūros.
Statistikos departamentas naujienų agentūrą BNS informavo, kad gegužę į Lietuvą imigravo 4472 žmonės, o emigravo 3177 asmenys.
Beveik 58 proc. atvykusiųjų yra Lietuvos piliečiai, tarp išvykusiųjų Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 83 procentai.
Susiję straipsniai
Kiek daugiau nei tūkstantį žmonių viršijantis imigrantų ir emigrantų santykis fiksuotas ir balandį.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis sakė, kad grįžtančių lietuvių skaičius galėjo didėti dėl darbuotojams palankios Lietuvos darbo rinkos padėties – gerėjančių galimybių susirasti darbą ir sparčiai kylančio darbo užmokesčio.
Pasak jo, užsieniečių imigraciją skatina nemenkas darbuotojų trūkumas ir Lietuvos imigracijos politikos pokyčiai, kai kuriems asmenims ir įmonėms supaprastintos imigracijos procedūros
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo 18 tūkst. 893 žmonės, emigravo – 15 tūkst. 996 asmenys.
T.Šiaudvytis teigė, kad tolesnę migracijos raidą prognozuoti nėra lengva, nes ją lemia ne tik ekonominė raida, bet ir sunkiau nuspėjami politiniai sprendimai.
„Imigracijai įtaką daro ir politiniai-administraciniai sprendimai, tarkim, dėl imigracijos procedūrų supaprastinimo ar netgi „Brexit“ susitarimo“, – sakė ekonomistas.
„Bet kokiu atveju, minėti teigiami pokyčiai migracijos srityje bent jau kol kas nekeičia esminių vertinimų dėl Lietuvos laukiančio demografinio šoko, darbo jėgos mažėjimo ir panašiai“, – pridūrė jis.
Pernai Lietuva dėl migracijos prarado 3,3 tūkst. gyventojų.