Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos nariai Seime Antanas Baura, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Virginijus Sinkevičius, Petras Valiūnas ir Jonas Jarutis trečiadienį užregistravo pasiūlymą daug diskusijų sukėlusio Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymu norima atsisakyti draudimo leisti pavežėjams atsiskaitymus grynaisiais.
Taksi bendrovių nuomone, tai – žingsnis atgal norint užtikrinti skaidresnę pavežėjimo sistemą ir nuo šešėlinės ekonomikos kenčiančioje Lietuvoje.
„Taksi sektoriuje nuo 2011 metų įvyko dideli pokyčiai – buvo nustatyti nauji standartai taksi automobiliams, vairuotojams, buvo padidintas skaidrumas. Pavežėjimo bendrovėms, atvirkščiai, kol kas taikomos Laukinių Vakarų taisyklės – tai yra jokių arba labai minimalios, lyginant su taksi“ – sakė taksi bendrovės „Amber Vilnius“ („A2B”) direktorius Tomas Peleckas.
Per daug privilegijų pavežėjams
Taksi bendrovės vadovas sakė, kad pavežėtojams taikomi reikalavimai automobilių registracijai, techninei automobilių apžiūrai, kokybės ir saugumo standartų priežiūrai yra kur kas nuolaidesni nei taikomi taksi sektoriui. Be kita ko, pavežėtojų automobiliams, kitaip nei taksi, nėra privalomas specialus žymėjimas: šie neturi specialių numerių ar privalomo žymėjimo, dėl ko juos yra sunku stebėti, drausminti ir kontroliuoti atsakingoms institucijoms. O taip pat tai padeda išvengti didesnių transporto priemonių draudimo įmokų.
„Vidury gatvės sunku atspėti, ar „Toyota Prius“ – pavežėtojas, ar ne. Kai kuriems vairuotojams išsivysto tam tikras nebaudžiamumo jausmas – niekas nesuseks, niekas nesudrausmins“ – sakė T. Peleckas.
Labiausiai taksi bendrovėms užkliuvo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos siūlymas atsisakyti Kelių transporto kodekse numatyto draudimo pavežėtojams leisti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
„Seimo nariai ir pavežėjimo bendrovės argumentuoja, kad uždraudus atsiskaitymus grynaisiais, pavežėtojai praras konkurencinį pranašumą prieš taksi. Keistas teiginys, turint omeny, kad reikalavimai pavežėjams ir taip yra itin minimalūs“ – sakė „Amber Vilnius“ vadovas T.Peleckas.
Nepatogumai vartotojams
Taksi bendrovės „Amber Vilnius“ vadovui keistas pasirodė ir argumentas, kad pavežėjimo paslaugomis besinaudojančių bendrovių klientai neturi banko kortelių, dėl to negalėtų naudotis pavežėjų paslaugomis, jei būtų uždrausti atsiskaitymai grynaisiais.
„Jei žmogus per mobiliąją aplikaciją sugeba išsikviesti pavežėją, kokia tikimybė, kad jis tame pačiame mobiliąjame telefone neturės banko aplikacijos, o šalia – ir banko kortelės? Nėra sudėtinga pavežėtojo mobiliąją aplikaciją „pririšti“ prie banko kortelės. Nebent viena ar kita pusė siekia slėpti pajamas – tada klausimas kitas“ – sakė T. Peleckas.
Triukšmauja tie, kuriais domisi VMI
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Jurgis Razma taip pat pasisako už tai, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais būtų atsisakyta. Jo nuomone, žmogus, kuris norės atsiskaityti grynaisiais – pasirinks taksi.
Pavežėjai turi įvairiausių privilegijų, bet tuo pat metu naudojasi ir tomis galimybėmis, kurias turi taksi, išvengiant reikalavimų ir kontrolės, todėl bent jau šioje vietoje, jo manymu, kontrolė turi būti griežta.
„Aš manau, kad būtent dėl šitos pataisos daugiausiai triukšmo kelia tos pavežėjų bendrovės, kurias dažniausiai mini FNTT ir Mokesčių inspekcija. Nemanau, kad mes čia turime nuolaidžiauti. Tos bendrovės, kurios civilizuotai teikia šias paslaugas, jos pačios nusprendė atsiskaitymus priimti tik elektroninėmis priemonėmis. Be to, jeigu mes nustatėme, kad pavežėjai neturi taksometrų, kasos aparatų, tai logiška, kad jie negali priimti grynųjų pinigų, nes jokios oficialios apskaitos tame procese nėra“, – sakė J. Razma.
Svarbiausia – pasirinkimo laisvė
Vieno iš pasiūlymo iniciatorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario A. Bauros nuomone, žmogui turi būti paliekama teisė rinktis, o siekis uždrausti atsiskaitymą grynaisiais pinigais yra konkurencijos pažeidimas, nes tam yra priežiūros institucijos, kurios tikrina pavežėjus.
„Aš neneigiu, kad, kaip ir visuose versluose, yra žmonių nuslepiančių atsiskaitymus. Bet šioje vietoje eliminuoti ir palikti tik vieną atsiskaitymo būdą būtų nesąžininga“, – sakė A.Baura.
A. Bauros teigimu, Vilniuje grynais pinigais atsiskaito nuo 20 iki 25 proc. vartotojų, Kaune grynais pinigais atsiskaito nuo 40 iki 45 proc., o likusi dalis per programėlę. Šie skaičiai, jo įsitikinimu – reikšmingi, o jo siūlymo esmė – pasirinkimas žmogui.
Praeities pamokos
lrytas.lt 2017 metais rašė, jog prieš metus vyko kratos „Etransport“ taksi ir pavežėjimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Straipsnyje minima, kad teisėsaugos įtaria, jog įmonė per metus galėjo neapskaityti apie 5 mln. eurų.
Tokie įvykiai byloja, kad korupcijos mastai šias paslaugas teikiančiose įmonėse yra milžiniški, o žala Lietuvos ekonomikai skatina rimčiau pažvelgti į Seimo narių siūlomus įstatymų pakeitimus.
