Šią vasarą lėktuvų keleivių laukia itin nemalonūs dalykai

Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose. Todėl keliautojai gyventojai turėtų atsižvelgti į tai, kad skrydis per atostogas gali užtrukti kelias valandas ilgiau, rašo estų dienraštyje „Postimees“ reporteris Lennartas Ruuda.

 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>lrytas.lt nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>lrytas.lt nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šią vasarą tikimasi didžiausių eismo spūsčių Europos oro erdvėje ir oro uostuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 24, 2019, 4:11 PM, atnaujinta Jun 24, 2019, 4:21 PM

Straipsnyje iškelta problema aktuali ir atostogauti tolimuose kraštuose išsiruošusiems lietuviams. Norint nesusigadinti nuotaikos ir sėkmingai nuvykti į vietą, teks atsižvelgti į kai kuriuos ekspertų patarimus. Problemą trimis sakiniais galima nusakyti taip:

Negalima planuoti skrydžių su persėdimais, jei jiems lieka mažai laiko;

Oro uostai yra perkrauti dėl skrydžių populiarumo;

Yra pavojus, kad į jungtinį skrydį jūs tiesiog nesuspėsite.

Problema aktuali visai Europai, rašo L.Ruuda. Europos Komisijos transporto komisarė Violetta Balk sakė, kad oro transporto vėlavimas padažnėjo, peržengdamas visas ribas.

„Tai nepriimtina, – sakė ji. – Mums skubiai reikia kažką daryti“.

Pernai Europos oro erdvėje buvo atlikta 11 mln. skrydžių. Įdomu tai, kad nors skrydžių skaičius padidėjo tik pora procentų, vėlavimų skaičius smarkiai išaugo – daugiau nei dvigubai. Vėlavo kas penktas skrydis – vidutiniškai 50 minučių. Ypač sunki situacija buvo vasaros mėnesiais.

Tikėtina, kad šiais metais geriau nebus. Priešingai, vien tik kovo mėnesį vėlavimų skaičius, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, padidėjo 35 procentais.

„Nepaisant to, kol kas viskas ramu, – sakė už Estijos oro eismą atsakingos bendrovės „Lennuliiklusteeninduse“ vadovas Tanelis Rautitsas. – Tačiau tikras chaosas bus vasarą“.

Nors Europos Komisija savo pranešime skelbia, kad vėlavimų skaičius nuo birželio iki rugsėjo turėtų išlikti maždaug toks pat kaip ir praėjusiais metais, T.Rautitsas mano, kad šis optimizmas nepagrįstas.

Oro uostai nesuspėja

Kokios yra priežastys? Kalbant paprastai, problema yra ta, kad europiečiai skraido kaip niekada daug, o oro uostų valdymo sistemos nesusidoroja su didėjančiu apkrovimu. Nors lėktuvai vėluoja ir dėl blogų oro sąlygų, ir oro uostų darbuotojų streikų, pagrindinė silpna vieta vis dėlto yra antžeminių sistemų nepajėgumas užtikrinti visų lėktuvų skrydžių saugumo. Nepakanka žmonių ir naujos programinės įrangos.

Dispečeriams tampa vis sunkiau aptikti orlaivį perpildytoje oro erdvėje ir įvertinti galimus lėktuvo manevrus ir klaidas. Aviacija yra labai griežtai reguliuojama, todėl kilus mažiausiam įtarimui, ar oro koridorius yra laisvas, gali būti atidėtas orlaivio kilimas ir tūpimas. Dažnai pasitaiko, kad prieš nutūpdamas lėktuvas yra priverstas sukti ratus virš oro uosto.

T.Rautitsas teigia, kad nėra pavojaus, jog lėktuvai susidurs ore. Siekiant to išvengti, numatyti apribojimai. Ir žmonės turi laukti. Tiek oro uoste, tiek lėktuvuose.

Pagrindiniai „butelių kaklai“, suprantama, yra Vidurio Europoje, ypač krenta į akis Vokietijos Karlsrūhės dispečerinė sistema, kur susidaro didžiausia eismo kamšatis Europoje.

Perkrauta ir oro erdvė tarp Olandijos ir Belgijos, kur yra didelis Amsterdamo oro uostas, oro kelias į Briuselį, o taip pat oro erdvė tarp žemyninės Europos ir Londono bei Skandinavijos ir Prancūzijos.

„Vidurio Europos oro erdvė su dabartine skrydžių valdymo sistema yra užpildyta maksimaliai, jos pralaidumas gali būti didinamas tik mažyčiais žingsneliais“, – sakė T.Rautitsas ir pridūrė, kad pro vadinamąsias krizines zonas nebeskrendama tiesiai, bet skrendama ratu.

Kas vyks Estijoje? Kadangi ji yra Europos pakraštyje, situacija Talino oro uoste greičiausiai yra kontroliuojama. „Mes pasamdėme žmonių ir atnaujinome prietaisus, kad susidorotume (su iškilusiais iššūkiais. – Red.). Tačiau tai nereiškia, kad tie, kurie skrenda iš Estijos, nepavėluos“, – sakė T.Rautitsas. Pasak jo, jei Briuselio oro uostas bus perkrautas, o tai yra labai tikėtina, lėktuvui, skrendančiam ten iš Talino, paprasčiausiai nebus leidžiama pakilti, todėl žmonėms vienaip ar kitaip teks laukti.

Chaoso šią vasarą laukia ir Svenas Kukemelkas, kuris vadovauja kompanijai „NA Advisory OÜ“, konsultuojančiai aviacijos klausimais.

„Pas mus (Europoje. – autoriaus pastaba) tiesiog nėra infrastruktūros, kuri galėtų atlaikyti tokį apkrovimą“, – patvirtino jis, pridūręs, kad labiausiai kenčia keleiviai, kurie skrenda toli su persėdimais Europoje – kiekviena valstybė turi išduoti leidimą skristi, tai reiškia ilgesnį laukimo laiką.

„Oro uostai turi sunkumų, bet jie kažkaip susidoroja“, – pažymėjo jis.

Reikia palikti laiko persėdimui

Nors vėlavimai vasarą yra neišvengiami, S.Kukemelkas davė Estijos gyventojams porą patarimų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama planuojant kelionę per atostogas. Skrydžiai su persėdimu yra gana rizikingi. Pavyzdžiui, vietoj tiesioginio skrydžio iš Talino į Londoną pasirenkamas jungtinis skrydis. Iš pradžių vienos oro bendrovės lėktuvu skrendama į Frankfurtą, o iš ten, persėdus į kitos bendrovės lėktuvą, – į  Londoną. Ir nors pastarasis variantas atsieina pigiau, kyla pavojus, kad skrydis į Frankfurtą vėluos tiek, kad keleivis nesuspės į Londono lėktuvą.

Iš esmės, tą patį pasakė ir T.Rautitsas. Pasak to, nereikia planuoti skrydžių į Vidurio Europą, kur persėdimui į kitą lėktuvą lieka nedaug laiko. „Jei pirmas skrydis vėluos, yra didelis pavojus, kad į kitą skrydį nesuspėsite“.

Antra, S.Kukemelkas rekomendavo vengti ilgų skrydžių, kurių metu tenka kirsti daugelį šalių. Pavyzdžiui, užuot pasirinkę ilgą tiesioginį skrydį iš Talino į Frankfurtą, kur turėsite skristi per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, galite pasirinkti Talino–Kopenhagos maršrutą, o iš ten jau skristi į Frankfurtą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nesąmonė, iš tikrųjų, kuo daugiau šalių turite kirsti skrisdami, tuo didesnis pavojus, kad vėluosite, nes iš kiekvienos šalies reikia gauti sutikimą įskristi į jos oro erdvę.

S.Kukemelkas taip pat pastebėjo, kad vietoj sezoninių ir laikinų maršrutų reikėtų geriau pasirinkti maršrutus, kuriais lėktuvai skraido reguliariai, nes tokie skrydžiai yra patikimesni tvarkaraščio laikymosi požiūriu, jų prioritetas paprastai būna didesnis.

Aviacijos ekspertas prognozuoja, kad šiais metais, nuo gegužės iki rugsėjo, Talino oro uoste bus vidutiniškai vienas ilgas vėlavimas per dieną (daugiau nei trys valandos) ir septyni–aštuoni nedideli vėlavimai (valanda).

„Atsižvelgiant į tai, kad beveik pusė keleivių Europoje turi persėsti į kitą lėktuvą, 40 tūkst. žmonių kelionės planai gali būti sujaukti“, – sakė ekspertas.

Neskaitant šių patarimų, keleiviai, pasak S.Kukemelko, iš esmės nieko daugiau negali padaryti. Tiesa, kai kuriais atvejais galima reikalauti kompensacijos. Analitikas teigia, kad per trejus–ketverius metus situacija tik blogės. Po to bus įdiegta efektyvesnė programinė įranga, kuri leis padidinti oro uostų pralaidumą.

Nuo vėlavimo išgelbės aukščiau skrendantys lėktuvai

Europos oro navigacijos saugos organizacija (The European Organisation for the Safety of Air Navigation – „Eurocontrol“) pateikė planą, kuriuo siekiama sumažinti vėlavimą 2019 metų vasarą. Jis susideda iš septynių punktų. Tai nereiškia kokio nors proveržio, nes jame, tarkime, yra patarimų, kad skrydžių valdymo sistemos turėtų daugiau bendradarbiauti, geriau panaudoti technologijas ir stengtis išvengti oro uostų darbuotojų streikų.

Ilgalaikėje perspektyvoje, ko gero, labai naudinga būtų sukurti bendrą Europos oro erdvę. Kadangi kiekviena valstybė turi išduoti leidimą, lėktuvai dabar skraido zigzagais, kitaip tariant, maršrutai yra neracionalūs. Šengeno sistemos įvedimas oro erdvėje būtų didelis laimėjimas. Tai pabrėžė, pavyzdžiui, Europos Komisijos mobilumo ir transporto generalinio direktorato vadovas Henrikas Hololei. S.Kukemelkas pastebėjo, kad vėlavimus sumažintų ir nauji radarai. „Kuo senesni radarai, tuo lėktuvai turi būti labiau atpažįstami. Naudodami naujus radarus galėsime sekti lėktuvus, leisdami jiems skristi arčiau vienas kito“, – sakė jis.

Būtina pradėti eksploatuoti ir modernesnius lėktuvus, galinčius skristi aukščiau, iki 13,5 km aukštyje. „Tokiu būdu, turėsime daugiau oro erdvės“, – sakė S.Kukemelkas.

Parengė Leonas Grybauskas

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.