L. Lubienė po susitikimo su ministru Ž. Vaičiūnu: „Tai kelias į visišką „Achemos grupės“ bankrotą“

„Iš ministro išgirdau, kad jei nesutinkame su tomis sąlygomis, vadinasi, yra tikimybė mums mokestį (Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo mokestį – red. past.) dar kartą pakelti. Štai ir visi komentarai“, – po susitikimo Energetikos ministerijoje emocingai kalbėjo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė.

„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br>„Klaipėdos naftos“ nuotr.
„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br>„Klaipėdos naftos“ nuotr.
Ž.Vaičiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Vaičiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Achemos grupė“ skeptiškai vertina ministerijos pažadus nuo liepos sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.<br>M.Patašiaus nuotr.
 L.Lubienė.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė.<br>D.Umbraso nuotr.
 G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė.<br>D.Umbraso nuotr.
 G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė ir G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė ir G.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė ir Ž.Vaičiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
 L.Lubienė ir Ž.Vaičiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
  L.Lubienė ir Ž.Vaičiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
  L.Lubienė ir Ž.Vaičiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Vytautas Budzinauskas

Jul 1, 2019, 2:37 PM, atnaujinta Jul 2, 2019, 7:59 AM

Anot jos, susitikus su ministerijos atstovais tikėtasi sužinoti, ar nedidės mokesčiai, jei valstybė ima 310 mln. eurų paskolą? O jei didės, kuriems vartotojams ir kokia forma jie bus padidinti? „Ar mums SGD mokestį sumažinus 5 mln. eurų, iš kitos pusės negausime kitų mokesčių? Vienaip ar kitaip, tai – kelias į visišką „Achemos grupės“ bankrotą“, – teigė L.Lubienė.

„Įsivaizduoju, kad ministras išpildys savo žodį ir SGD mokestį „Achemai“ pakels, – komentavo L.Lubienė. – Viena pusė statoma į vergo poziciją, o kita kalba iš jėgos pozicijos“.

Nors L.Lubienė teigė per susitikimą su ministru išgirdusi ultimatumą ir kalbas apie galimai didėsiantį mokestį, tačiau ministras Ž.Vaičiūnas tokias išvadas neigė.

„Nežinau, apie kokį padidinimą kalbama. Mes tariamės dėl SGD dedamosios mažinimo. Todėl šiandienos situacija šiek tiek stebina, nes „Achema“ kiša pagalius į ratus, kad SGD dedamoji būtų mažinama“, – komentavo ministras Ž.Vaičiūnas.

Jo teigimu, ministerijai reikia užtikrinimo, sutarimo dėl vieno ar kito reorganizavimo plano. „Mes traktavome, kad sutarimas dėl tokio kelio yra, bet paskutiniu laikotarpiu paaiškėjo, kad yra procedūrinių priežasčių, dėl kurių dukterinės įmonės steigimas „Achemai“ pasirodė nepriimtinas“, – aiškino ministras.

Pasak jo, dėl nuo liepos taip ir nesumažinto SGD terminalo mokesčio, „Achema“ per pusmetį praras 2,5 mln. eurų.

„Situacija tokia, kad dėl procedūrinių priežasčių atidedamas dedamosios mažinimas. Tačiau mūsų esminis tikslas – SGD dedamosios mažinimas – nesikeičia, nes yra ne tik „Achema“, bet ir visi dujų rinkos dalyviai. Tik turime tokią paradoksalią situaciją, kad vienas didžiausių naudos gavėjų pristabdė šį procesą“, – stebėjosi Ž.Vaičiūnas.

Atsakymai į „Achemos grupės“ pateiktą pretenziją turėtų būti pateikti po savaitės.

Žada eiti į teismą

SGD terminalo veiklos pertvarkai pasipriešinusi „Klaipėdos naftos“ smulkioji akcininkė, viena didžiausių šalyje privataus kapitalo grupių „Achemos grupė“ ragina Energetikos ministeriją ir jos valdomą įmonę laikytis įstatymų perkeliant terminalo reguliuojamą veiklą į atskirą bendrovę.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas, praėjusį penktadienį, birželio 28-ąją, naujienų agentūrai BNS teigė, kad tuo atveju, jei bus pažeisti smulkiųjų akcininkų interesai, koncernas kreipsis į teismą.

„Mūsų klausimai susideda iš dviejų dalių. Pirmas dalykas – dėl informacijos pateikimo: ką prašėme pateikti, nebuvo pateikta. Antras dalykas – mūsų nuomone, sukūrimas atskiros įmonės, apeinant Civilinį kodeksą, tai yra, ne įmonės skaidymo būdu, o kuriant naują įmonę, pažeidžia visų smulkiųjų akcininkų teises. Tą pranešėme visiems smulkiesiems akcininkams, pranešėme ir „Klaipėdos naftai“, – sakė G.Balčiūnas.

Ketvirtadienį, birželio 27-ąją, į „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkimą neatvykus didžiausios akcininkės Energetikos ministerijos atstovui, nepriimti sprendimai dėl terminalo veiklos perkėlimo.

„Neįvykus kvorumui, pakartotinis susirinkimas šaukiamas per 15 dienų ir privalo įvykti. Antras dalykas, valstybė neturi pažeidinėti įstatymų ir smulkiųjų akcininkų teisių, tokia teisė jiems nesuteikta“, – kalbėjo „Achemos grupės“ valdybos narys.

Jo teigimu, perkėlus terminalo veiklą įmonės neskaidymo būdu, tai būtų įstatymų pažeidimas ir akcininkų sprendimai būtų skundžiami teismui.

„Mes atkreipėme dėmesį į įstatymo pažeidimą. O ką mes galime padaryti, turėdami 10 proc. akcijų? Jeigu bus priimami sprendimai pagal įstatymą, įstatymus mes gerbiame. Jeigu jie pažeis įstatymą, mes skųsime. Šiuo metu pagal pateiktus projektus mes akivaizdžiai matome, kad jie įstatymą pažeidžia. Manau, kad ne tik mes skųstume, bet skųstų ir kiti smulkieji akcininkai“, – argumentavo G.Balčiūnas.

Jis patvirtino, kad „Achemos grupė“ patirtų praradimų, jeigu terminalo veiklos perkėlimas įvyktų pagal koncerno kritikuojamą modelį.

„Kurti naujų įmonių ir pradėti naują veiklą įstatymas nedraudžia, bet atskirti nuo įmonės dalį įmonės ir eliminuoti visus smulkiuosius akcininkus įstatymai neleidžia. Praradimai mūsų būtų tiek turtiniai, tiek neturtiniai, kalbant apie mūsų kaip akcininkų teises“, – sakė G.Balčiūnas.

Pretenzijos – paskutinę minutę

„Priimdami sprendimą balsų dauguma mes galėjome rizikuoti tam tikrais tolesniais teisiniais procesais. Tai, be abejo, turėtų neigiamą įtaką ir apskritai galėtų komplikuoti SGD dedamosios mažinimo galimybes. Įvertinant šią riziką ir įvertinant dažnai „Achemos“ veiksmų neprognozuojamumą, reikėjo pakankamai greitų sprendimų. Tiesą sakant, net nebebuvo laiko dideliems apmąstymams ar vertinimams. Dėl to buvo priimtas toks sprendimas, kuris leistų pasiekti tą tikslą ir maksimaliai išvengti visų kitų rizikų“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jis pažymėjo, kad koncernas pretenziją pateikė „paskutinę minutę“.

Į pažadus rimtai nežiūri

„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas G.Balčiūnas skeptiškai vertino ministerijos pažadus nuo liepos apie 40 proc. sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams, įskaitant ir „Achemos grupės“ valdomą Jonavos trąšų gamyklą „Achema“, kuriai tenka didžiausia terminalo išlaikymo našta.

Skundžia bet kokį judesį

„Klaipėdos naftos“ smulkiajai akcininkei, vienai didžiausių šalyje privataus kapitalo grupių „Achemos grupė“ pasipriešinus SGD terminalo veiklos pertvarkai, mažiausiai mėnesį vėlinamas anksčiau nuo liepos žadėtas SGD terminalo kaštų sumažinimas, be to, komplikuojasi valstybės pagalbos derinimo su Europos Komisija procesas.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad perkeliant terminalo reguliuojamą veiklą į atskirą bendrovę, buvo vertinami įvairūs jos kūrimo variantai. Pasak jo, jau dabar aišku, kad planai nuo liepos 1 dienos mažinti SGD terminalo saugumo dedamąją keičiasi.

Ministras patikino, kad smulkiųjų „Klaipėdos naftos“ akcininkų interesų paisoma, tačiau terminalo veiklos perkėlimo alternatyvos užtruktų kur kas ilgiau nei pasirinktoji.

„Neturime kitos išeities – tik laikytis teisės aktų, tai ir daroma. Pats tikslas yra sumažinti galimas rizikas visiems akcininkams, tarp jų – ir mažiesiems akcininkams. Sprendimas buvo toks, nes mūsų pagrindinis tikslas buvo kaip įmanoma greičiau sumažinti SGD terminalo dedamąją“, – BNS penktadienį sakė Ž.Vaičiūnas.

„Vertinant kitas alternatyvas – reorganizacijos būdu – tas procesas, teisininkų vertinimu, būtų užtrukęs ne mažiau, o gal ir daugiau nei metus“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, „Achemos grupė“ nuolat turi priekaištų Klaipėdos SGD terminalo atžvilgiu.

„Turbūt „Achemos“ kritika ir būgštavimai būna kiekvienu atveju, koks sprendimas bebūtų, ar jis būtų naudingas ar nenaudingas „Achemai“. Bet koks judesys, susijęs su terminalu, dažniausiai skundžiamas iš „Achemos“ pusės“, – sakė ministras.

Jis priminė, kad koncerno valdoma „Achema“ ir prekybos dujomis įmonė „Achema Gas Trade“ ES Teisingumo Teismui (ESTT) apskundė nuo šių metų pradžios galiojančią naują SGD terminalo išlaikymo tvarką. Byla iškelta balandį.

Pasak Ž.Vaičiūno, „Achemos grupės“ naujausia pretenzija dabar kelia riziką, kad sprendimai dėl terminalo kaštų mažinimo bus atidėti mažiausiai mėnesiui. Maždaug 40 proc. sumažinti kaštus buvo numatyta nuo liepos, o didžiausią naudą pajustų Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, naudojanti daugiausia dujų ir padengianti didžiausią dalį SGD terminalo kaštų.

„Tikslas išlieka, kad SGD dedamoji būtų mažinama ir tai būtų daroma kaip įmanoma greičiau. Praktinė šios pretenzijos pasekmė, matyt, yra ta, kad bent jau mėnesį tas mažinimas turės nusikelti. Turiu omenyje tai, kad SGD terminalo, kaip specialios paskirties bendrovės, įsteigimas buvo vienas iš esminių žingsnių tam, kad dedamąją būtų galima sumažinti kaip įmanoma operatyviau“, – kalbėjo ministras.

Pažeidimai – ateityje

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sakė, kad pirmuoju pertvarkos žingsniu nauja bendrovė SGD terminalas išliktų 100 proc. valdoma „Klaipėdos naftos“, todėl smulkiųjų akcininkų teisės nėra pažeidžiamos, bet situacija gali keistis.

„Tačiau atsiranda rizika, kad vėliau bus nuspręsta SGD terminalą (naują bendrovę – BNS) parduoti valstybei. Tuomet kyla klausimas, ar mažiau nei 30 mln. eurų įvertinimas yra sąžiningas“, – svarstė V.Plunksnis.

Pasak jo, „Klaipėdos nafta“, įgyvendindama projektą, prisiėmė rizikas, smulkieji akcininkai statybų metu negavo dividendų, todėl SGD terminalo perėmimas tuomet, kai jis veikia ir gauna pelną, nebūtų teisingas žingsnis.

„Iš kitos pusės, SGD terminalo iškėlimas į atskirą bendrovę gali būti pasiruošimas laivo išpirkimui ir su tuo susijusių paskolų gavimui, todėl komentuoti tikruosius ketinimus turėtų pati „Klaipėdos nafta“, – kalbėjo V.Plunksnis.

Komplikuojasi derinimas su EK

Energetikos ministras pripažino, kad taip susiklosčius aplinkybėms, komplikuojasi valstybės pagalbos SGD terminalo išpirkimui derinimas su Europos Komisija (EK).

„Esminis dalykas yra tai, kad EK sprendimas dėl valstybės pagalbos techniškai turi būti išduodamas būtent specialios paskirties bendrovei, tai yra SGD terminalui“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs, kad bendrovė turi „labai ambicingą tikslą“ nuo liepos 1 dienos sumažinti saugumo dedamąją. Todėl čia ypač svarbus EK pritarimas.

Bent 23 mln. eurų per metus

Į antrinę bendrovę numatyta perkelti visą su SGD veikla susijusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esamas tikslines paskolas, laivo-saugyklos nuomos sutartį. Sandorio vertė (naujų akcijų emisijos kaina) – apie 28,389 mln. eurų.

„Klaipėdos nafta“ bendrovę SGD terminalas įsteigė 2018 metų pabaigoje.

Kaip jau skelbta anksčiau, pasiskolinus lėšų iš bankų ir 25-iems metams – iki 2044-ųjų – išdėliojus terminalo kaštus, jo išlaikymas kasmet turėtų atpigti 23 mln. eurų.

Vyriausybė ir Seimas yra pritarę planui įsigyti terminalo laivą-saugyklą, kad terminalo kaštai optimaliai būtų išdėstyti nuo 2019 iki 2044 metų pabaigos.

Anksčiau pranešta, kad iki 148 mln. eurų „Klaipėdos naftos“ imama paskola bus skirta nuo šių metų liepos 40 proc. sumažinti SGD terminalo sąnaudas. Ž.Vaičiūnas penktadienį, birželio 28-ąją, patvirtino, kad, jo žiniomis, Šiaurės investicijų banko (NIB) paskola yra patvirtinta ir jos sąlygos galioja iki šių metų liepos pabaigos.

Dar viena – 121-160 mln. eurų – paskola bus skirta SGD laivui 2024 metais įsigyti. Abiem paskoloms reikės valstybės garantijų.

Tačiau kai kurie stebėtojai sako, kad šis žingsnis tik nukels kaštus vėlesniam laikui ir ragina atidžiau įvertinti galimą dujų vartojimo mažėjimą.

Pernai gruodį priimtos įstatymų pataisos, atveriančios kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos įsigyti dabar nuomojamą terminalo laivą-saugyklą arba analogišką laivą. Iki 2024 metų pabaigos pasibaigs laivo nuomos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartis.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Vilniuje bus apgyvendinta keli šimtai neteisėtų migrantų