Pietų Korėja ketvirtadienį nustebino tuo, kad sumažino palūkanas, o tokį žingsnį paskatino įtampa santykiuose su Japonija. Pietų Afrika prisijungė prie skolinimosi kainų mažinimo ir smarkiai apkarpė savo ekonomikos augimo prognozę, o Ukraina taip pat pasekė jų pavyzdžiu.
Anglijos centrinis bankas pastebėjo, kad darbo užmokestis JAV sparčiai auga, o infliacija sudaro apie 2 proc.
Daugumos pasaulio centrinių bankų vadovai vis dar atsargiai vertina pasaulio ekonomikos ir prekybos perspektyvas, nes prekybos karas stipriai smogė tiek įvairių šalių ūkiams, tiek finansų rinkoms, tiek investuotojų ir vartotojų pasitikėjimui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį sakė, kad po dešimtmetį trukusio augimo didžiausia Europos ekonomika yra „šiek tiek sudėtingesniame etape“, ir pridūrė, jog reikia toliau skatinti šalies ūkį.
Tokią informaciją pateikia tarptautinių naujienų agentūra „Reuters“, kuri cituoja Vokietijos lyderės komentarą.
„Esama daug paskatų ir priežasčių ne tik tęsti darbą mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, bet ir skatinti šalies ekonomiką“, – per spaudos konferenciją pažymėjo A.Merkel.
Ji sakė, kad mano, jog ekonomikos sulėtėjimą daugiausia lėmė pasaulinės prekybos neapibrėžtumas, kurį padidino prekybos karas, geopolitinė įtampa ir sudėtinga situacija daugelyje ūkių.
Nedarbas Vokietijoje yra žemas, o darbo rinkos stabilumas palaiko ūkio plėtrą ir leidžia išvengti nuosmukio. Vis dėlto investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo indeksai nėra aukščiausiame lygyje, o su „Brexit“ siejamos politinės krizės Didžiojoje Britanijoje poveikis Vokietijai vertinamas prieštaringai.
Vieni analitikai teigia, kad „Brexit“ Vokietijai atveria galimybių sustiprinti savo įtaką ir konkuruoti su Londonu, bet kiti ekspertai atkreipia dėmesį, jog jis smukdo pasaulio ekonomiką ir finansų rinkas, o tai nėra palanku ir didžiausiam Europos ūkiui.