Bankai kratosi svetimšalių – norėjo įdarbinti užsienietį, bet negalėjo atidaryti sąskaitos

Trakuose transporto verslą turintis Albertas Vitkauskas sutriko, kai banke sužinojo, kad jam nepavyks atidaryti sąskaitos naujam darbuotojui iš Baltarusijos. Kliūčių kilo ne jam vienam.

A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Vitkauskas: „Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 25, 2019, 8:04 PM, atnaujinta Jul 26, 2019, 9:41 AM

Luminor“ banko skyriuje verslininkas sužinojo, kad sąskaitą privačiam asmeniui nerezidentui atidarytų su sąlyga, jei jis turi leidimą gyventi Lietuvoje.

O toks išduodamas tik tada, kai žmogus Lietuvoje būna metus dirbęs su darbo viza, nebent darbdavys apie keturis mėnesius iki darbuotojo atvykimo kreipiasi į tarnybas prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi.

„Tegul dar parašo, kad sąskaitą atidarys tik tiems, kurie yra metro ir devyniasdešimties centimetrų ūgio“, – piktinosi pašnekovas.

Vadina bankų savivale

Keblumų tame pačiame banke verslininkui buvo kilę ir anksčiau, tačiau vyras jo darbuotojus įtikino, kad pats garantuos už viską, kai jo samdinys užsienietis išeis iš darbo.

Tąsyk sąskaitą naujam darbuotojui pavyko atidaryti, tačiau praėjus mėnesiui verslininko garantijos nebeužteko.

„Aš, kaip darbdavys, privalau atlyginimą pervesti į banko sąskaitą. Tačiau dabar, išleisdamas darbuotoją į pirmąją kelionę, turėjau jam įduoti grynųjų tam atvejui, jei kelyje nutiktų bėda ir žmogui staiga prireiktų lėšų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Vitkauskas.

Būtų galima atidaryti sąskaitą kitame banke, tačiau kai įmonės ir darbuotojo sąskaitos yra skirtingose finansų įstaigose, kyla kliūčių. Pavyzdžiui, prireikus staigiai pervesti pinigų, jei sugestų vilkikas.

„Mano nuomone, tai – bankų savivalė. Juk žmogui nepritaikytos jokios sankcijos, jis neturi reikalų su teisėsauga. Juo labiau kad išduodamas darbo vizą jį tikrino Migracijos departamentas. Kita vertus, kaip man, darbdaviui, vykdyti prievolę pervesti atlyginimą į sąskaitą, jei užsieniečiui bankai atsisako ją atidaryti?“ – klausė verslininkas.

Reikia leidimo gyventi

Luminor“ atstovė Giedrė Bielskytė aiškino, kad dėl besikeičiančių pinigų plovimo teisinių reikalavimų, griežtėjančios praktikos bankas laikosi griežtesnio požiūrio į nerezidentų sąskaitų atidarymą ir operacijų atlikimą, o kiekvieną atvejį vertina atskirai.

„Ši praktika iliustruoja bendrą mūsų koncepciją – tai yra Baltijos šalių bankas, kuris aptarnauja daugiausia vietinius verslus ir fizinius asmenis, kurie turi stiprius ryšius su Baltijos šalimis.

Dėl to bankas nepradeda dalykinių santykių su asmenimis, atvykstančiais iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų ne ES ir Europos ekonominės erdvės šalių, kol jie negauna leidimo gyventi Lietuvoje“, – aiškino G.Bielskytė.

Už patikrinimą – 200 eurų

Statybų bendrovės „Naresta“ personalo vadovė Margarita Mikalauskienė „Lietuvos rytui“ pasakojo apie kitą problemą, su kuria įmonė pirmą sykį susidūrė prieš metus.

Anksčiau priimdama į darbą žmogų, pavyzdžiui, iš Ukrainos, Baltarusijos, jam sąskaitą atlyginimui pervesti atidarydavo pati įmonė.

Finansų įstaigai pakakdavo, kad žmogus turi darbo sutartį. Tačiau prieš metus iš SEB darbuotojas grįžo tuščiomis – bankas už tai, kad atidarytų sąskaitą, paprašė 200 eurų.

„Tie pinigai atitenka bankui. Bandėme ieškoti išeičių, tartis. Nepadėjo ir tai, kad esame stambus klientas. Todėl dabar būsimiems darbuotojams keliame sąlygą turėti sąskaitą banke. Gerai bent tai, kad kai kurie taiko ne 200 eurų, o gerokai mažesnį mokestį“, – kalbėjo M.Mikalauskienė.

SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė šias išlaidas paaiškino taip: klientų nerezidentų duomenų rinkimas ir tvarkymas susijęs su didesnėmis sąnaudomis, nes šių asmenų registracija ir dokumentų tikrinimas užtrunka ilgiau.

Be to, kredito įstaigos yra įpareigotos rinkti papildomus duomenis apie JAV ir kitų šalių nerezidentus, juos tikrinti, kaupti ir periodiškai teikti nustatyta forma Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ieško kitokių išeičių

Transporto įmonės savininkas A.Vitkauskas kol kas dar svarsto, kaip suktis iš padėties. Tarp galimų variantų – keisti banką arba pereiti į elektroninių pinigų įstaigą, pavyzdžiui, „Paysera“.

Čia daugumai klientų sąskaita atidaroma internetu, nesvarbu, kurioje šalyje yra klientas. Privatiems klientams paslauga nekainuoja.

„Atidarydami sąskaitas kitų šalių klientams vertiname galimą riziką pasitelkdami papildomus informacijos šaltinius, kitaip, nei tai daro kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Taikome ir kitokią kliento pažinimo ir dalykinių santykių stebėseną, nes dirbame su kitų šalių partneriais bei sistemomis. Dabar apie 80 proc. naujų mūsų privačių klientų yra užsieniečiai“, – teigė „Paysera“ rinkodaros vadovė Rūta Noreikienė.

Ji svarstė, kad bankai nukentėjo nuo pinigų plovimo skandalų, todėl, griežtindami taisykles, mėgina sumažinti riziką. Be to, bankai, priešingai nei „Paysera“, neketina pritraukti klientų iš viso pasaulio.

Sąlygos bankuose tik griežtėja

Kad nuolat griežtinami pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, sutiko ir Lietuvos bankų asociacijos patarėjas Vilius Tamkvaitis.

Tačiau jis pabrėžė, jog sąskaitų atidarymo procedūros yra suformuotos ne tik pačių bankų iniciatyva, bet ir dėl to, kad to reikalauja įstatymai. Teigiama, kad vadovaujamasi tarptautinius reikalavimus įtvirtinančiais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat įgyvendinant principą „Pažink savo klientą“.

Anot V.Tamkvaičio, pagal teisinius reikalavimus bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmę keliantys asmenys ir nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.

Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtį.

Kadangi informacija iš užsienio šalių registrų sunkiai pasiekiama, šis procesas gali būti lėtas ir sudėtingas. Taip įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.