Europos Sąjungos bendrasis teismas neseniai patvirtino ES intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą: „Audimo“ prašomas įregistruoti prekės ženklas gali būti painiojamas su „Audi AG“ prekės ženklu.
Anot teismo, „Audi“ yra pagrindinis elementas ženkle „Audimas“, o tai gali suklaidinti vartotojus.
Painiavos esą galėtų sukelti ir „audimas“ baigmuo „mas“, mat ispaniškai tai reiškia „daugiau“, „plius“.
„Žmogiškai situacija atrodo kurioziška, bet ji tokia, kokia yra“, – „Lietuvos rytui“ sakė sporto ir laisvalaikio drabužių įmonės „Audimas“ prekės ženklo vykdomoji direktorė Vesta Krungolcienė.
Garsioji automobilių gamintoja „Audi“ taip pat siuva drabužius, skirtus kelionėms.
Penkerių metų ginčas
Teisinis ginčas dėl prekės ženklo „Audimas“ registravimo Europos Sąjungoje kilo prieš penkerius metus.
Tuomet Vokietijos įmonė „Audi AG“ pareiškė nesutinkanti su atnaujinto Europos Sąjungos prekės ženklo „Audimas“ registracija. Lietuviai buvo nusprendę registruoti savo vardą ES.
Bendrasis teismas buvo trečioji institucija, kuri nagrinėjo „Audimo“ ir „Audi“ ginčą. Prieš tai šį reikalą narpliojo ES intelektinės nuosavybės tarnyba ir Apeliacinė taryba.
Abi įmonės savo argumentus dėstė per trečiuosius asmenis. Lietuvos bendrovės atstovai su „Audi“ tiesiogiai nebendravo.
Dar Apeliacinė taryba nusprendė, kad vartotojus, ypač ispanakalbius, galėtų suklaidinti žodis „Audimas“, nes pirkėjai tokį pavadinimą galėtų suprasti kaip „Audi plius“.
Turi kitų ženklų
„Audimo“ atstovės V.Krungolcienės teigimu, Europos Sąjungos bendrojo teismo sprendimas reikšmingos įtakos įmonės veiklai ir plėtros strategijai neturės: „Rinkose, kuriose galiojo nuginčytas prekės ženklas, „Audimas“ veiklos nevykdė, taip pat nevykdo jokio produktų su atnaujintu „Audimo“ prekės ženklu eksporto.
Taigi teismo sprendimas šioje byloje įmonei nesukuria realios rizikos ir nuostolių. Eksporto veiklą įmonė daugiausia vykdo aprangos gamybos sektoriuje, pasitelkdama inovatyvias technologijas ir gamindama sporto aprangos gaminius žinomoms Europos kompanijoms, ir gaminiai užsienio rinkose realizuojami su tų kompanijų registruotais prekių ženklais.“
Atnaujintu „Audimo“ logotipu paženklinta produkcija prekiaujama daugiausia Lietuvos ir kaimyninėse rinkose, kuriose šis ženklas yra registruotas nuo 2014 metų ir nėra nuginčytas.
V.Krungolcienė tvirtino, kad „Audimas“ turi įregistravęs kitus šiuo metu galiojančius prekės ženklus, kuriais paženklinti gaminiai gali būti eksportuojami.
Įmonė turi ir daugiau alternatyvų, tarkime, esamo prekės ženklo plėtrą į pavienes rinkas ar naujų prekės ženklų registraciją.
„Nauji prekės ženklai nekeltų jokių asociacijų su dabartiniu ir jiems būtų taikoma kitokia kainodara ir produkto strategija“, – tvirtino prekės ženklo vykdomoji direktorė.
Ji pabrėžė, kad ši byla taip pat nesuteikia „Audi AG“ teisės reikalauti tariamų nuostolių ar žalos atlyginimo, – tam turėtų būti inicijuojamas atskiras teisminis procesas, įrodinėjami tariami nuostoliai ar žala.
„Maža to, šio konkretaus ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia savaime nereiškia, kad „Audimas“ neturi teisės naudoti Europos Sąjungoje kitų jam priklausančių ženklų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis ginčas ES bendrajame teisme vyko ne tiesiogiai su kompanija „Audi AG“, o su ginčijamą sprendimą priėmusia institucija – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba. Ji šiame procese nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“, – paaiškino V.Krungolcienė.
Kompanijos sustato užkardas
Intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų reikalais besidomintis advokatas Erikas Saukalas sakė, kad yra įprasta praktika, kai didelės tarptautinės kompanijos protestuoja prieš visus panašius į jų registruojamus prekės ženklus. Tarptautinės korporacijos paprastai savo ženklą ar ženklus registruoja visose įmanomose prekių grupėse.
„Audimui“ susiklostė nesėkmingai, nes pralaimėjo ginčus ES intelektinės nuosavybės tarnyboje, Apeliacinėje taryboje ir Bendrajame teisme.
„Audimas“, siekdamas įregistruoti prekės ženklą ES, greičiausiai planavo plėtrą užsienyje“, – svarstė advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ teisininkas.
E.Saukalas mano, kad „Audi“ nesiims tolesnių veiksmų, jei „Audimas“ savo prekės ženklą naudos tik Lietuvoje. Tačiau automobilių gamintojas greičiausiai kreiptųsi į teismą, jei lietuviai įžengtų į šalį, kurioje jų ženklas neregistruotas.
„Ar aš, kaip pirkėjas, supainiočiau parduotuvėje šiuos ženklus? Aš – ne. Bet ispanas, manau, galėtų suklysti manydamas, kad tai „Audi plius“ gaminiai“, – svarstė advokatas.
„Audimas“ dar gali teikti apeliaciją Europos Sąjungos teisingumo teismui.
„Iš savo patirties žinau, kad tokios apeliacijos retai patenkinamos. Jei jau trys instancijos pasakė, kad yra galimybė suklaidinti vartotoją, tai ir paskutinė instancija greičiausiai priimtų tokį pat sprendimą“, – sakė E.Saukalas.
Ant teisėjų stalo – ir komiški atvejai
Panašius ginčus dėl prekių ženklų teismai nagrinėja dažnai.
ES bendrasis teismas sprendė ginčus tarp prekių ženklų „Red Bull“ ir „Bulldog“, „Coca-Cola“ ir „Master“, „Volvo“ ir „Lovol“ savininkų.
Teismas nusprendė, kad prekių ženklai „Red Bull“ ir „Bulldog“ vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs. „Coca-Cola“ ir „Master“ ženklai taip pat pripažinti esantys panašūs, o „Volvo“ ir „Lovol“ – ne.
Bylinėtis tarpusavyje mėgino ir prabangos prekių ženklų savininkai. Antai Italijos „Gucci“ ne vienus metus kaltino Amerikos „Guess“ pažeidus jos teises į prekės ženklą. Vis dėlto Paryžiaus aukščiausiasis teismas ginčą išsprendė „Guess“ naudai – nusižengimų nenustatyta, o „Gucci“ nebegali reikalauti, kad raidė G priklausytų išskirtinai jai.
Norėdamas pasijuokti iš tų, kurie vilki drabužius su „The North Face“ („Šiaurės veidas“) logotipu, amerikietis J.Winkelmannas pradėjo siūlyti drabužius, ant kurių puikavosi užrašas panašiu šriftu „The South Butt“ („Pietų užpakalis“). „The North Face“ gamintojams tokie pasišaipymai nepatiko, tačiau ginčas išspręstas taikiai.
Tuo metu amerikiečiai V. ir C.Moseley sulaukė pretenzijų iš „Limited Brands“, kuriai priklauso apatinio trikotažo ženklas „Victoria’s Secret“. Mat pora atidarė parduotuvę „Victor’s Secret“. Jos pavadinimą teko pakeisti į „Cathy’s Little Secret“.
Vilniaus apygardos teisme bendrovė „Future Enterprises“ prieš kelerius metus apgynė savo prekės ženklą „MacCoffee 3 in 1“. Jis buvo užkliuvęs „McDonald’s“ kompanijai, kuriai priklauso ženklas „McCAFE“. Pripažinta, kad šie ženklai nėra klaidinamai panašūs.
Kai „Maxima grupė“ 2012 metais įsigijo Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Aldik“, kaimyninės šalies rinkoje dėl šio prekės ženklo jokių rūpesčių neturėjo. Tačiau vos sumanė jį įregistruoti Lietuvoje, iš karto sulaukė Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Aldi“ atkirčio.
Lietuvos aukščiausiasis teismas sprendė Vilniaus taupomosios kasos ir Mėmelio taupomosios kasos ginčus su Centrine taupomąja kasa. Pirmosios dvi kredito unijos siekė, kad Centrinės taupomosios kasos pavadinimas būtų pripažintas klaidinamai panašiu į jų, todėl neturėtų būti naudojamas.
Tačiau teisėjai nusprendė, kad pavadinimuose pagrindiniai žodžiai yra „Vilniaus“, „Mėmelio“ ir „centrinė“, o ne „kredito unija“ ir „taupomoji kasa“. Todėl pripažinta, kad įmonių pavadinimai nėra panašūs ir neklaidina visuomenės.
Prieš keliolika metų teisme buvo ginčijamasi ir dėl dešros. Įmonė „Samsonas“, prekės ženklų „Tarybinė daktariška“ ir „Tarybinės pieniškos“ savininkė, teisėsi su tuometiniu Vilniaus mėsos kombinatu, ėmusiu gaminti „Tarnybines“ dešreles.
Lietuvos apeliacinis teismas tuomet nusprendė, kad Vilniaus įmonės naudojami prekės ženklai yra panašūs į „Samsono“, todėl gali klaidinti pirkėjus.
Taikos sutartimi baigėsi bendrovės „Maxima LT“, kuriai priklauso prekės ženklas „Taupa“, ir „Kilminės“, turinčios ženklą „Taupyk...“, ginčas. Bendrovės tuomet aiškino, kad kelių mėnesių skirtumu įregistruoti ženklai klaidinamai panašūs.
