Lietuvių įpročiai vartoti alkoholį atskleidė netikėtų detalių: paaiškino, kas blogiausia

Trečią kartą Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.

 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br> lrytas.lt koliažas.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br> lrytas.lt koliažas.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br> lrytas.lt koliažas
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br> lrytas.lt koliažas
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje darosi labiau vakarietiška – išgeriamas kiekis mažėja jau keleri metai, daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tik tam tikromis progomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi“, – skaičius vertino A.Šešelgis.<br>T.Bauro nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t.“, – kalbėjo V.Sutkus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Aug 1, 2019, 7:43 PM, atnaujinta Aug 2, 2019, 11:42 AM

Tuo pat metu, mažėjant legalaus alkoholio vartojimui ir menkstant sergamumui su alkoholiu susijusiomis ligomis, girtų žmonių įvykdytų nusikaltimų skaičius auga – kaip ir nelegalaus alkoholio prekyba.

Apie tyrimo rezultatus ir alkoholio kontrolės politiką „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ignas Grinevičius kalbėjosi su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu bei Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi.

– Viceministre, jūsų kolegos ministro teigimu – taip jis sakė prieš dvejus metus – Vyriausybės tikslas yra pasiekti, kad vienam žmogui suvartojamo alkoholio kiekis per metus pasiektų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą ribą ir sumažėtų iki 7 litrų. Tyrimas rodo mažėjantį suvartojamo alkoholio kiekį, bet link 7 litrų neartėjama. Kaip jūs vertinate savo politikos sėkmingumą?

A.Šešelgis: Dar anksti gal sakyti rezultatus, bet statistika rodo tendenciją, kad padaryti veiksmai, buvo padaryti teisingi. Tikrai mes net neabejojame, kad einame teisingu keliu. O kad turi dar mažiau būti suvartojama alkoholio, tai čia yra tiesa, bet tai tik laiko klausimas.

Tikimės, kad kultūra pasikeis, požiūris žmonių pasikeis, galų gale, žmonių požiūris į tuos, kurie gal nesakingai vartoja alkoholį. Ir ne tik šis rodiklis duoda pagrindo galvoti, kad pozityvios yra tendencijos ir teisingu keliu einama, tai rodo ir mirčių skaičius, kur tiesiogiai priklauso nuo alkoholio vartojimo.

Jeigu ankstesniais metais iki priimtų priemonių matome, kad Lietuva prarasdavo apie tūkstantį žmonių, tai šiandien matome tendenciją, kad vos ne dvigubai yra sumažėjęs tų žmonių skaičius dėl mirtingumo, tiesiogiai susijusio su alkoholiu – yra apie 500 žmonių.

Tai pakankamai didelis nuostolis ir stengsimės daryti viską, žiūrėsime, dar analizuosime, kad kiek įmanoma mažiau žmonių galėtume prarasti. Dar vienas iš tokių mūsų turimų duomenų, kad ir psichozių, sukeltų alkoholio, yra mažėjimas. Mes jau dabar matome 24 proc. psichozių atvejų sumažėjimą ir manome, kad tai tikrai labai pozityvūs rodikliai. Stebėsime, perspektyvoje tikimės, kad ta tendencija tęsis.

– Bet pagrindinis rodiklis rodo, kad realus alkoholio suvartojimas sumažėjo tik 1 proc. Nepaisant to, kad 7 proc. sumažėjo legalaus alkoholio suvartojimas, kadangi augo nelegali prekyba – sumažėjimas 1 proc. Ar tai tikrai tenkina buvusius ambicingus tikslus?

A.Šešelgis: Pati tendencija, kuri yra, dar nereiškia galutinio rezultato. Tai nėra vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje, kad mes galėtume užkardyti daugelį dalykų. Tai yra tiesiog horizontali veikla, kitos ministerijos kartu dirba ir aš manau, kad bet kuriuo atveju mes turėsime ir ženkliai didesnį proveržį šitoje srityje.

– Pone Sutkau, kaip jūs vertinate kovą su alkoholio suvartojimo kiekiu? Matote daugiau gerų ar blogų rezultatų?

V.Sutkus: Tą vertina žmonės. Mes kasmet darom plataus masto apklausą ir tyrimą kartu su Vilniaus universitetu. Naujausius rezultatus šiandien pristatėme, buvo apklausti žmonės, kaip jie vertina šiuos alkoholio prekybos ir reklamos draudimus. Jeigu imsime amžiaus ribojimą, tai pardavimą nuo 20 metų 61 proc. žmonių vertina teigiamai. Tada visiškas alkoholio reklamos draudimas – 44 proc. vertina teigiamai.

– Tai gerai buvo tie draudimai?

V.Sutkus: Turbūt neblogai buvo. Sutikčiau su viceministru, kad kultūra keičiasi, žmonės pradeda suprasti, kad vartoti alkoholį nėra šaunumo požymis, kažkas tokio gero. Jau visi ima suprasti, kad šiaip tai gerti negerai. Tie dalykai padeda. Toliau mes prie ko prieiname ir apie ką kalbame – akcizus. Tai labai siaura tema iš visų priemonių, kurios skirtos kovai su alkoholizmu. Akcizų didinimas yra viena nedidelė dalis. Akcizų didinimui pritaria tik 27 proc. gyventojų. Kai pavyzdžiui dėl amžiaus ribojimo pritaria 61 proc. Tai rodo, kad žmonės yra apmąstę tą situaciją.

Tada dėl efektyvumo – mūsų duomenys iliustruoja, kaip žmonės Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus. 96 proc. žmonių alkoholinius gėrimus vartoja namuose – savo namuose arba draugų namuose, tai yra privačioje erdvėje. Atviroje, viešoje vietoje, parke, kažkur ant suoliuko gatvėje – 33 proc. girtaujančių asmenų girtauja ant suoliuko.

– Ant suoliuko geria daugiau negu baruose?

V.Sutkus: Taip. Įdomi statistika, o baruose geria tik apie 35 proc. Tai tie, kurie geria baruose, jie ir namuose geria, tai čia vienas kito neeliminuoja šie dalykai. Jeigu pažiūrėti, kaip lietuviai geria alkoholinius gėrimus, tai jie geria savaitgaliais, per šventes, kažkokių progų metu ir t.t. Kai kalbame apie vartojimo sumažėjimą, kurį rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kurie registruoja pardavimus Lietuvoje, tai įsigijimai užsienyje 3-4 kartus yra išaugę. Ir tai yra logiška.

Jeigu žmogus geria ne restorane, o namie, tai jis sėdo į automobilį, nuvažiuoja į Lenkiją, o dabar, kadangi Latvijoje atpigo alkoholis, tai važiuos ir į Latviją šiaurinės pusės gyventojai. Jis prisikrauna automobilį degtinės, vyno, alaus ir ko tik jis nori, grįžta su pilna bagažine ir jį laiko namuose.

Keletą savaičių jis jau gali tą alkoholį gerti, kol vėl nuvažiuos nusipirkti. Kadangi mes gyvename atviroje erdvėje, atviroje visuomenėje, esame maža, atvira ekonomika – kas yra Lietuva, per 4 valandas galima skersai arba išilgai pervažiuoti – ir jeigu kalbame apie produktą, kuris negenda, tai nėra sviestas, pienas.

Alkoholį galima laikyti labai ilgai. Tai yra negendantis produktas, lengvai transportuojamas ir valstybė yra maža, galima nuvažiuoti beveik per valandą iš šiaurinės dalies į Lenkiją ar Latviją. Ir tai yra ženkliai pigiau. Tai natūralus ekonominis mąstymas tuo ir pasireiškia. Žmogus važiuoja, perka ten, palieka savo pinigus arba latviams, arba estams, tada galima save šiek tiek apgaudinėti, bet VMI duomenys rodo, kad pardavė mažiau alkoholio – taip, bet pažiūrėkite, kiek nupirko Lenkijoje.

– Ar bandėte skaičiais įvertinti, koks tai yra praradimas verslui ir valstybės biudžetui?

V.Sutkus: Mes tą turbūt ateityje darysime, šiame tyrime to nebuvo padaryta. Bet dar kartą noriu akcentuoti, kur yra problema. Jeigu imti tuos asmenis, kurie yra girtaujantys, tai tokių yra apie 5 proc. visų gyventojų. Ir jie išgeria 35 proc. viso alkoholio. Tai įsivaizduokime, 5 proc. gyventojų išgeria 35 proc. viso alkoholio.

Ir šiuo požiūriu mažai kas daroma. Aš suprantu ir labai remiu ministerijos poziciją, kuria žiūrima į ateitį, kad nebūtų reklamos, jaunimas nebūtų pratinamas, bet yra 5 proc. visų Lietuvos gyventojų, kurie yra dugne. Tai jiems irgi reikia padėti, suteikti viltį, juos reikia gydyti, integruoti atgal į darbo rinką. Tuo labiau, kad darbo rankų mums Lietuvoje labai trūksta. Čia yra labai svarbus etapas, kuriuo kažkaip irgi reikia rūpintis. 5 proc. išgeria 35 proc.

– Viceministre, didžiulė problema yra geriantys namuose. Ką apskritai daryti, kad didžiausias mastas girtavimo, kuris vyksta namuose ir kur pakankamai sunku jį kontroliuoti, būtų pažabotas?

A.Šešelgis: Ne tik gėrimas namuose, tai yra palydima ir su smurtu artimoje aplinkoje – tai tikrai labai didelė problema. Aš manau, kad bet kuriuo atveju, kaip ir buvo paminėta, pati kultūra, žmonių požiūris į visa tai po truputį keičiasi. Bet, matyt, dar toli gražu nepakankamai. Tie žmonės, kurie girtauja, smurtauja ir prie vaikų girtauja, turėtų turėti nepakantumo požiūrį iš bendruomenės, visuomenės ir čia tikrai ta problema turi būti sprendžiama artimų žmonių, kurie yra bendruomenės nariai. Jeigu tikrai tokia situacija yra, reikalinga pagalba tokiems žmonėms.

Matydami, kad norinčių ir besikreipiančių yra vis daugiau, yra atidaryti ir priklausomybių ligų centrai Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje dar papildomai, yra skirtos labai didelės lėšos iš struktūrinių europinių fondų, kad mes galėtume turėti tikrai puikius, modernius centrus, kad tiems žmonėms pagalba būtų laiku ir kompleksiškai teikiama. Ir tikrai tai yra daroma, matome tikrai ne tik šiandienines problemas, bet ir darbus perspektyvai, kurie yra pradėti ir tikimės, kad kiek įmanoma trumpesniu laiku mes juos susitvarkysime.

Juolab, kad vaikų apsaugojimas ir pagalba vaikams – taip pat turime du centrus, kur dabar tobulinsime, žiūrėsime, kaip vaikučiams padėti. Pati alkoholio problema viena nevaikšto, galų gale, yra tai susiję ir su narkomanija. Tos pačios priklausomybės, kur žmonėms reikia teikti pagalbą, juos gelbėti. Dėl tyrimų dėl pačių akcizų – taip, akcizų klausimas yra aktualus ne tik pas mus šalyje, yra ir kitose šalyse.

– Kaimynai mažina akcizą.

A.Šešelgis: Mažina estai, latviai irgi jau turėtų tą sprendimą priimti. Bet jeigu paimsime estus, pas juos akcizas buvo tiek aukštas, kad net sumažinus jis lieka aukštesnis negu Lietuvoje. Tai reikėtų pasižiūrėti ir į absoliučius dydžius. Latvijoje sumažinus akcizą paskaitykim komentarus, sako, šaudo latviai sau į koją ir ne viena šalis, kuri buvo sumažinusi, tikrai pasigailėjo ir tai pripažįsta kaip blogą, netinkamą žingsnį. Lietuvoje, nors ir akcizai kyla, yra pakankamai aukšti, bet mes matome, kad į biudžetą per metus įplaukia papildomai apie 80 mln. eurų. Kas vėlgi duoda galimybę tiems patiems vaiko pinigams, gal ir pensijų kėlimui ar atlyginimų kėlimui. Čia jau po to kaip perskirstymas vyksta.

– Jūs sakote, kad net jeigu Lietuvoje sumažėtų akcizas, mes iš to, kad lietuviai nepirktų alkoholio užsienyje, o pirktų Lietuvoje, nesurinktume daugiau pinigų negu surenkame dabar? Arba net surinktume mažiau?

A.Šešelgis: Tikrai nesvarstau tokios galimybės, jeigu sumažėtų, kas būtų. Aš tik žinau, kad žmonės tikrai yra laisvi ir tie, kurie gali važinėti, važinėja ir važinės. Pagal apklausas ką jie perka, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse, tai matome, kad alkoholis tikrai nėra prioritetinis. Tai yra maisto produktai, rūbai, o alkoholis užleidžia kitoms prekėms pozicijas.

– Bet bendrame suvartojime ryškus skirtumas, jei žiūrėtume į tai, kiek krito prekyba Lietuvoje, tai 7 proc., bet vartojimas krito tik 1 proc.

A.Šešelgis: Mes remiamės oficialia statistika, kuri daugelį metų naudojasi ta pačia metodika ir kiekvieno atskiro tyrimo rezultatai be abejo yra labai įdomūs. Čia dar teks ir sugrįžti prie jų, šiandien jis buvo paviešintas, tai reikalaus dar detalesnės analizės. O pagal oficialią statistiką tendencijos tos, kurios mes ir tikimės.

– Pone Sutkau, gal galite paaiškinti, kodėl tie rodikliai skiriasi? Statistikos departamentas teigia, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. alkoholio suvartojimas sumažėjo nuo 13,2 litro iki 11,2 litro. Jūsų tyrime teigiama, kad 2017 m. buvo 13,97 litro, šiemet tik 13,8 litro.

V.Sutkus: Labai sunku remtis šitais duomenimis apie suvartojimą, ypač kai lygini su kitomis šalimis, kadangi skiriasi apskaitos sistemos, skaidrumas. Yra nelogiškumų, imant tokias šalis kaip Moldavija. Ten yra gilios tradicijos alkoholio pramonės, ta pramonė yra oficiali ir panašiai, tai ten yra griežta apskaita. Ten suvartojimas yra didelis. Imkime Sakartvelą, kuris yra šalia, o ten kitokios tradicijos.

Ten čačą žmonės įpratę daryti ir ten suvartojimas yra mažas. Tai gruzinai geria mažiau negu moldavai. Arba baltarusiai geria daugiau negu rusai, o priežastis yra paprasta. Baltarusija yra mažesnė valstybė, ten yra griežtesnė kontrolė ir viskas yra apskaitoma. Rusija didelė, apskaitos mažai, tvarkos mažiau ir į apskaitą patenka ne visas išgertas alkoholis. Dėl to čia yra spekuliacijos, galima rasti skaičių vienokių, kitokių ir patikimumo trūksta.

Bet norėčiau pakalbėti apie realią situaciją su akcizais. Mes galime pasižiūrėti ir matyti, kad mūsų akcizai yra gana aukšti. Tie akcizai didesni – jau nekalbu apie Lenkiją ar kitas šalis – bet didesni už Europos vidurkį, negu Olandijoje, Italijoje. Tai reiškia, kad akcizas priklauso nuo eilės dalykų.

Visų pirma, nuo gyventojų pajamų – kuo didesnis vidutinis atlyginimas, pajamos, tai natūralu, žmonės gali daugiau susimokėti ir akcizai gali būti didesni. Pas mus didesni akcizai negu Olandijoje, tai lyginkime vidutinį atlyginimą mūsų ir olandų. Čia gal dar ne pats esminis faktorius, bet pas visus kaimynus akcizai yra mažesni. Tai rodo, kad žmonės eis pirkti ten, kur pigiau.

Jeigu turime prekybos centrus – vienas viename Vilniaus gale, kitas kitame, o mes sėdime senamiestyje, vidury miesto ir pasižiūrime, kur pienas pigesnis, tai mes ten ir važiuosime pirkti. Jeigu žmogus gyvena kažkur pietų Lietuvoje, tai jis pasižiūri, kiek pas jį kainuoja, ir kiek kainuoja Lenkijoje. Mokslininkai šį kartą detaliai padirbėjo ir net yra sukūrę formulę akcizo nustatymo. Mes ministerijai duosime tą medžiagą panagrinėjimui.

– Alaus tarifą sumažinti 11 proc., stiprieji – 14 proc., o vynas – 51 proc. Kaip gavote tokius skaičius?

V.Sutkus: Mokslininkai įvertino įvairius rodiklius – pajamas, akcizai pas vienus kaimynus, pas kitus ir t.t. Visa eilė faktorių, ko pasekoje šitas pasiūlymas ir buvo. Alui reiktų sumažinti 11 proc., stipriems gėrimams 14 proc., o vynui net 41 proc. Ne šiaip sau, o todėl, kad vyno akcizai Lietuvoje – mes esame penktoje vietoje pagal dydį iš 28 Europos Sąjungos šalių. Jie nerealiai dideli ir aš nežinau, kodėl taip buvo padaryta.

– Ar ministerija būtų linkusi svarstyti akcizų klausimą?

A.Šešelgis: Mes bet kuriuo atveju, jeigu mums pateiks medžiagą, skaičiuotes, tikrai esame atviri. Bet labai atsakingai galiu pasakyti, kad bent šiandien, ant darbotvarkės stalo kažkokių pokyčių šitoje srityje, apie kurią kalbame, tikrai yra nenumatyta. Mes tokių veiksmų tikrai nesame pasiruošę daryti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.