Pastaraisiais metais Estija taikė aukščiausius stipraus alkoholio akcizus iš visų Baltijos šalių ir nuosekliai juos didino. Estijai tai leido daryti kaimyninė Suomija, kur stiprus alkoholis apmokestinamas kone 3 kartus aukštesniu tarifu, ir suomiai mielai lankydavosi Estijoje apsipirkimo tikslais.
Estijos stipraus alkoholio akcizui per trejus metus išaugus 52 proc. susidarė reikšmingas kainų skirtumas tarp Latvijoje ir Estijoje parduodamo alkoholio – tai pasienio prekybą tarp šių šalių kaimynių išaugino 40 proc. Visa tai privedė prie beprecedenčio sprendimo mažinti akcizus alkoholiui abiejose valstybėse, bet poslinkiai ir sprendimų rezultatai greičiausiai bus skirtingi ir iš to gali pasimokyti mūsų šalis.
Estai nusprendė 25 proc. mažinti akcizą stipriam alkoholiui, alui ir sidrui, tad akcizas stipriam alkoholiui sumažėjo nuo 2508 iki 1881 euro už 100 litrų grynojo alkoholio. Norint suprasti, ką reiškia šie skaičiai, galima pailiustruoti: 0,5 litro degtinės butelis vien dėl mažesnio akcizo turėtų atpigti 1,25 euro. Pakitimai įsigaliojo šių metų liepos 1 dieną.
Estija, sumažindama akcizo tarifą iki 1881 euro, praktiškai susilygino su kitomis Baltijos šalimis, nes Lietuvoje tarifas nuo šių metų kovo 1 dienos siekia 1892 eurus už 100 litrų grynojo alkoholio, o Latvijoje iki liepos pabaigos siekė 1840 eurų ir buvo mažiausias iš Baltijos šalių.
Estijos veiksmai turėjo du tikslus: pirmiausia vietos pasienio gyventojams dingsta noras važiuoti į kaimyninę valstybę pirkti degtinės, antra, itin svarbūs suomių pirkėjai taip pat nekeliaus taip giliai į Baltijos šalis, nes savo poreikius gali patenkinti vos persikėlę keltu.
Tačiau Latvija nesnaudė ir norėjo toliau mėgautis augančia pasienio prekyba, todėl taip pat sumažino tarifą stipriam alkoholiui 15 proc. – nuo minėtų 1840 iki 1564 eurų už 100 litrų grynojo alkoholio. Visa tai panašu į akcizų karą, tačiau kyla klausimas, kas gi iš to laimės ir kaip šiame kontekste reikėtų elgtis Lietuvai.
Latvijos tarifo sumažinimas reiškia, kad 0,5 litro degtinės butelis vien dėl tarifo skirtumo galėtų būti 0,63 euro pigesnis nei Estijoje, o toks skirtumas vargu ar sudomins suomius kirsti dar vienos valstybės sieną, užuot apsipirkus vos išlipus iš kelto. Pasienio prekybos, kuri Latvijoje vertinama 100 mln. eurų, masto toks skirtumas tikriausiai taip pat nepaskatins, tačiau biudžetas tikrai nukentės.
Stiprus alkoholis garantuoja didžiausią kiekį įplaukų, o jos kris bent 15 proc., jei prekybos apimtys nepadidės. Gali būti ir taip, kad dalis sumažinto akcizo liks prekybininko kišenėje ir biudžetas nukentės stipriau, nes pardavimo rodikliai gali netgi kristi, o prekybininkai, parduodami mažiau, išlaikys tas pačias pelno eilutes.
Šiame kontekste ryškėja dar viena tendencija: mažėjant akcizams Latvijoje ir Estijoje, mažėja skirtumas tarp stipraus ir silpno alkoholio apmokestinimo, o tai skatinama vartotojus vartoti stipresnius gėrimus. Estai akcizą mažino ir alui, tačiau panašu, kad Latvijoje stipraus alkoholio pramonė turi gana didelę įtaka valdžiai.
Tokia politika artina valstybes prie Rytų kaimynės, kai tuo pat metu Vakarų Europos šalys išlaiko daug didesnius skirtumus tarp silpno ir stipraus alkoholio. Prancūzija ir Vokietija vynui išvis netaiko akcizo.
Bet kuriuo atveju per Baltijos šalis nuvilnijo akcizų mūšis ir panašu, kad estai jį laimi, bet kaip mes atrodome šiame kontekste? Stiprus alkoholis Lietuvoje apmokestinamas panašiai kaip Estijoje. Lenkijoje visos alkoholio rūšys apmokestinamos mažiausiai. Prisiminkime: Lietuvoje – 1892, Latvijoje – 1564, o Lenkijoje 1335 eurai akcizo už 100 litrų grynojo alkoholio.
Šiame kontekste ir galvojant apie Latvijos pavyzdį būtų sunku rekomenduoti veltis į kovą, nes rezultatai būtų panašūs, kokie prognozuojami Latvijai: nelogiškas veiksmas žymiai sumažins biudžeto įplaukas, kurių tikrai neatpirks pajamos iš pasienio prekybos.
Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos biudžetas pasipildė 113 mln. eurų iš stipraus alkoholio akcizo. Siekdami Latvijos akcizo lygio, greičiausiai netektume apie 20 mln. eurų pajamų, o pasivaržę su Lenkija tarifą turėtume kirsti 30 proc. ir netektume beveik 35 mln. eurų.
Įvertinus Baltijos šalių akcizų viražus galima konstatuoti, kad tarifų mažinimas nebūtų išeitis, tačiau tolesnis jų auginimas vykdant atsakingo alkoholio vartojimo politiką turėtų būti nuosaikus ir labiau subalansuotas.
Problema ta, kad Latvija pasuko stipraus alkoholio propagavimo keliu, o Lietuvoje tokia tendencija pradėjo ryškėti jau prieš metus – nepaisant tarifo augimo, stiprus alkoholis užima silpnojo vietą, todėl jei norime būti labiau vakarietiški keisdami vartotojų įpročius, turėtume toliau nuosekliai balansuoti rinką Vakarų Europos kryptimi – esant politinei valiai didinti alkoholio akcizą, tai daryti tik stipriam alkoholiui.
