Kaista diskusijos dėl neįprasto dokumento – statybų nelegalams ruošia spąstus

Būtent tiek: 22-23 tūkstančiai žmonių nelegaliai dirba statybose. Tai reiškia, kad jie darbo rinkoje lyg ir neegzistuoja: algų jie gauna minimumą ir dalį – vokeliuose, o kai kurie dirba vien tik pasikliaudami darbdavio žodžiu. Jie neturi jokių socialinių garantijų, jokios galimybės pasiimti paskolą ar ką nors įsigyti išsimokėtinai.

  Šiuo metu statybininkas už kortelę per metus moka 8,25 euro. Kvalifikacijos vertinimas, takim, betonuotojui, kainuoja 20 eurų. Įmonei, kuri įdarbina statybininkus, tai kainuoja apie 100 eurų.<br>AP nuotr.
  Šiuo metu statybininkas už kortelę per metus moka 8,25 euro. Kvalifikacijos vertinimas, takim, betonuotojui, kainuoja 20 eurų. Įmonei, kuri įdarbina statybininkus, tai kainuoja apie 100 eurų.<br>AP nuotr.
  Šiuo metu statybininkas už kortelę per metus moka 8,25 euro. Kvalifikacijos vertinimas, takim, betonuotojui, kainuoja 20 eurų. Įmonei, kuri įdarbina statybininkus, tai kainuoja apie 100 eurų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
  Šiuo metu statybininkas už kortelę per metus moka 8,25 euro. Kvalifikacijos vertinimas, takim, betonuotojui, kainuoja 20 eurų. Įmonei, kuri įdarbina statybininkus, tai kainuoja apie 100 eurų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 27, 2019, 3:02 PM, atnaujinta Aug 28, 2019, 4:38 PM

Dabar gi ištraukti nelegalius darbuotojus „šešėlio“ sumanyta įdiegus statybininko kortelę. Tokia kortelė rinkoje egzistuoja jau gerus metus – Lietuvos statybų asociacijai priklausančiose didžiosiose įmonėse dirbantys žmonės ją nuo pernykštės liepos nešiojasi kartu su asmens dokumentais.

Tačiau šios kortelės kelias į smulkesnes statybų įmones nėra toks paprastas. Antradienį – rugpjūčio 27-ąją Trišalė taryba svarsto Statybininko kortelės teisinį reguliavimą. Tai jau ne pirmas kartas, kai šioje taryboje įkaista diskusijos dėl šio savito dokumento. Daugiausia prieštaravimų kyla dėl to, kas gi turi rūpintis jo išdavimu – pats verslas ar valstybės institucijos.

Sumanytojai – patys statybininkai

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siekia, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. visiems darbuotojams, dirbantiems statybvietėse, kuriose darbai vyksta su statybos leidimu, būtų privaloma turėti Statybininko kortelę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lūkesčiai yra atsargesni. Viliamasi, kad kortelę pavyks įdiegti iki 2020-ųjų rudens.

Pasak LSA vadovo Daliaus Gedvilo, maždaug prieš ketverius metus per susitikimą su skandinavais – o pas juos juk dirba ir emigravę lietuviai – jis išgirdo pasiūlymą imti iš jų pavyzdį ir įdiegti statybininko kortelę.

Anot D.Gedvilo, statybininkas už kortelę, galiojančią penkerius metus, sumoka 10 eurų. Kvalifikacijos vertinimas, tarkim, betonuotojui, kainuoja 20 eurų. Įmonei, kuri įdarbina statybininkus, kortelių sistema kainuoja apie 100 eurų.

„Taip, kaip šiuo metu parkuojami automobiliai, taip ir žmogus gali būti registruojamas darbo vietoje – tuomet matoma, ar jis dirba legaliai ir moka mokesčius, ar neturi darbo sutarties ir dirba nelegaliai. Kortelė bet kam nedalinama.

STATREG iššduodame ir ukrainiečiams, ir baltarusiemas,  kurie išlako kvalifikacijos testą. Ir jie dirba legaliai, pasirašę sutartis.

Korteles nuo 2018-ųjų liepos išduoda statybininkų asociacija, – valstybei tai nekainuoja. Tačiau ar tikrai kortelės turi būti privalomos visiems rinkos dalyviams?

Svarbiausia dabar – „šešėlis“

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Mariaus Narmonto, ši ministerija kortelės atsiradimui pritarė. Tačiau iki šiol daugiausia diskusijų kėlė kortelės projekto įgyvendinimo būdas – kas ir kaip ją turės išduoti.

„Sprendimas jau yra priimtas – kortelės įvedimui pritarė Šešėlio mažinimo komisija, Vyriausybės pasitarimuose taip pat tam buvo pasakyta „taip“. Tačiau šiuo metu dar reikia pasirinkti įgyvendinimo būdą. O vėliau tai taps Valstybinės darbo inspekcijos rūpestis.

Mums svarbu, kad kortelės atsiradimas kuo mažiau sukeltų administracinės naštos“, – sakė M.Narmontas.

Jo teigimu, dabartinė sistema visiškai neužtikrina, kad statybose dirbtų kvalifikuoti žmonės. „Tai nereiškia, kad jei jau žmogus baigė „muziką“, tai negali įsigyti verslo liudijimo ir klijuoti plytelių. Šiame kortelės įvedimo etape kalbama ne apie kvalifikaciją, bet „šešėlio“ mažinimą“, – užsiminė M.Narmontas.

Palieka ant ledo

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovės Ingos Ruginienės, sumanymas įvesti statybininkų korteles – priimtinas.

„Seniai kalbame apie tai, kad būtina mažinti šešėlį, ypač tokiame jautriame sektoriuje kaip statybos. Jame daugelis žmonių dirba turėdami tik individualios veiklos pažymas – darbdaviai vengia juos įdarbinti pagal normalias darbo sutartis.

Statybininkų kortelė suteiktų skaidrumo, o kartu – ir saugumo dėl darbo vietos, darbo valandų, darbų saugos ir atsiskaitymo“, – sakė I.Ruginienė.

Jos teigimu, konfederacija, nagrinėdama ginčus, perverčia daugybė darbo sutarčių, kuriose nurodyta tik minimali alga.

„Kai kurie darbdaviai prisibijo Darbo kodekso, mat jame teigiama, kad tik nekvalifikuotas personalas gali gauti minimalų atlygį. Tuomet prie minimalios algos prideda dar kokį 50-100 eurų viršaus. Visa kita darbuotojui sumoka „vokelyje“.

Į Darbo ginčų komisijos posėdžius darbuotojai ateina įskaudinti dėl to, kad darbdavys tesumokėjo minimalią algą, nors esą su juo buvo sutarta kitaip. Esą buvo aptartas darbo dienos ar atlikto darbo tarifas – atlygis, pavyzdžiui, už išklijuotą plytelėmis kvadratą.

Taigi komisijai tenka misija išaiškinti, kad tai, kas sutarta žodžiu, nieko nereiškia“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Dar viena pažeidžiama grupė statybininkų – tie, kurie dirba pas gyventojus. Jie su užsakovu susitaria akis į akį dėl atlygio ir nepasirašo jokių sutarčių. Taigi atlygis priklauso tik nuo darbus užsakiusio žmogaus geranoriškumo.

„Būna daugybė atvejų, kai meistrai atlieka darbus puikiai, – pastato namus, padaro kokybišką remontą. Bet užsakovai aiškina, kad neturi pinigų atsiskaitymui.

Taip viskas tęsiasi laike, o kreiptis į teismą nėra galimybių – nėra įrodymų nei kad dirbta, nei kad susitarta“, – užsiminė I.Ruginienė.

Statybininkai nebus vieninteliai

Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Gedimino Rainio, pirmiausia reikia sukurti kortelės modelį, o tada – ir teisinį jos reglamentavimą.

„Vis dėlto tai – ne valstybės funkcija. Valstybė turi ir darbo, ir mokesčių inspekcijas. Jos reguliuoja darbų saugą ir mokesčius. Tuo tarpu kortelė, matytume, turi būti verslo savireguliacijos reikalas.

Yra ir kitų modelių, kuriais verslas rūpinasi, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Prekių srtifikavimu taip pat rūpinasi pats verslas“, – sakė G.Rainys.

Anot pramonininkų atstovo, o ir statybininkų kortelė neturi būti visa apimanti. Jos pirmiausia turėtų būti reikalaujama ten, kur objektai statomi turint statybos leidimą. Tai sudėtingos statybos: ir gyvenamieji namai, ir biurai, ir komercinės paskirties pastatai.

„Bet jei statybininkas samdomas grindų dangai pakeisti, turėti kortelę nėra reikalo.

Be to, panašus reguliavimas turėtų atsirasti ir kitose profesijose. Manyčiau, viena artimiausių – amatininkai ar tautinio paveldo meistrų. Kortelės, manau, anksčiau ar vėliau taps neišvengiamos“, – svarstė G.Rainys.

Dar skaičiuoja išlaidas

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovės Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės, statybininko kortelė – tai Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos projektas.

„Inspekcijos rūpestis bus jį įgyvendinti. Tačiau kelias iki tol, kol statybų aikštelėse bus paprašyta darbininkų parodyti tas korteles, dar ilgokas“, – sakė ji.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, kol kas nėra vieningos nuomonės dėl to, kas turėtų rūpintis kortelės išdavimu.

„Vieniems atrodo, kad pakaktų statybininkų asociacijos sukurto modelio, kiti tuo abejoja manydami, kad reikia užtikrinti skaidrumą. Nes LSA yra viena iš darbdavių organizacijų – privati struktūra.

Taip, Norvegijoje kortelių sistema yra nuo seno vienos įmonės rankose. Bet yra ir kitų šalių kitokios patirties.

Mes gi norime, kad viskas būtų atliekama skaidriai. Kai tyrimas pagrįs, kuris iš būdų pigiausias ir efektyviausias, jis ir bus patvirtintas. Šiuo metu būtent skaičiuojama, kiek gali kainuoti sistemos išlaikymas.

Kaina kol kas – aptaki. Vienu atveju buvo minima 169 tūkst. eurų, jei kortelių sistema apimtų visą statybų sektorių, kitu – per milijoną eurų.

Visi mes daugmaž žinome, kas vyksta statybų sektoriuje, koks ten darbo užmokestis „į rankas“ ir kad žmonės jame dažnai dirba ne tik pagal darbo sutartis, bet ir verslo liudijimus – taip išvengiame mokesčių. Taigi tos kortelės suteiktų tam tikrą socialinę apsaugą darbuotojams“, – sakė viceministrė.

Teigiama, kad kortelės bus privalomos visiems darbuotojams, kurie atlieka statybos darbus – pirminiame etape nubus reikalaujama kvalifikacijos.

„Svarbu – kontroliuoti darbo-poilsio laiką ir tai, kad tie žmonės būtų socialiai apdrausti“, – sakė E.Radišauskienė.

Patikėta verslui

„Matau, kad beprasmiškai eikvojamos valstybės lėšos – kuriamos darbo vietos, kurių visai nereikia. Verslo savireguliacija yra geriausias sprendimas.

Net keturiolika ES valstybių kortelės administravimo sistemą yra patikėję statybininkų federacijoms. Mūsų gi asociacija vienija penkias kitas asociacijas, ir šiuo metu jau 11 įmonių yra pasirašę rezoliuciją dėl STATREG.

Šiuo metu mūsų sistemoje kortelė naudojama statybininko kompetencijai patvirtinti. Nes mums svarbu, kad statybose dirbtų pasirengę žmonės, žinantys darbų saugą ir mokantys amatą. Manau, kad sistema yra gerai sukurta, tik tereikia ja naudotis“, – kalbėjo D.Gedvilas.

Tam, kad nebūtų diskriminacijos, – kad LSA išduotų korteles visiems statybininkams, o ne tik dirbantiems asociacijai priklausančiose įmonėse, yra įkurtas Nešališkumo komitetas.

„Turime ir sertifikatą dėl asmens duomenų apsaugos. Todėl sakome, kad šią kortelę privalo turėti darbuotojai, dirbantys objektuose, kuriems išduotas statybos leidimas“, – paaiškino D.Gedvilas.

2018 metais Statybininkų registracijos sistema STATREG buvo sukurta keturių asociacijų lėšomis. Projekte dalyvauja ir 19 mokslo institucijų iš visos Lietuvos.

Statybininko kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita.

Kortelė šiuo metu yra išduodama, turint bent vieną patvirtintą statybos kompetenciją. Statybos kompetencijų vertinimą sudaro žinių ir įgūdžių egzaminas.

Sprendimas liko nepriimtas

Trišalės taryba posėdyje taip ir nesutarė, kas turėtų įgyvendinti Statybininko kortelės sistemą – asociacija ar valstybinis sektorius.

Valstybinių institucijų atstovai sutinka, kad kortelių reikia, bet laikosi pozicijos, kad sistemą administruoti turi ne verslas, o ministerija kartu su Darbo inspekcija.

 

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.