„Kol kas eksporto užsakymai bei įmonių lūkesčiai beveik nesusvyravo, tačiau yra nemažai prielaidų manyti, kad kitais metais eksportas augs lėčiau arba jo augimas kuriam laikui apskritai sustos“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Bankas šių metų Lietuvos BVP prognozę padidino iki 3,7 proc., tačiau 2020 metais mato gerokai kuklesnį vos – 2 proc. sieksiantį augimą.
„Nepaisant gana niūraus pasaulinio konteksto, Lietuva turėtų išvengti ekonomikos nuosmukio. Vidaus paklausą ir toliau palaiko ne tik pastebimai augęs vidutinis darbo užmokestis bei didėjęs užimtumas, bet ir rekordiškai aukšta grynoji imigracija. Per septynis šių metų mėnesius į šalį imigravo virš 6 tūkst. gyventojų daugiau nei emigravo. Tikėtina, kad ir kitais metais į Lietuvą atvykstančių gyventojų bus daugiau nei iš jos išvykstančių“, − teigė N.Mačiulis.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas 2020 ir 2021 metais sulėtės iki 5 proc., o infliacija išliks kukli ir sieks tik 2,5 procento. Nedarbo lygis Lietuvoje turėtų išlikti apie 6 proc., o grynoji imigracija ir kitais metais bus teigiama.
Vis dėlto Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir nėra jokių jos perkaitimo ženklų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius siekia apie 3 proc. BVP, valdžios sektoriaus pajamos išlaidas viršija ketvirtus metus iš eilės, būsto įperkamumas išlieka rekordiškai aukštas, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai augo lėčiau nei jų pajamos.
„Prognozuojame, kad kitais metais pirmą kartą po ketverių metų pertraukos valdžios sektoriaus biudžetas bus vėl deficitinis. Tačiau tai nėra blogai – Lietuva iki dešimties metų laikotarpiui tarptautinėse rinkose gali skolintis už neigiamas palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms reikia pasinaudoti galimybe nemokamais pinigais paskatinti šalies ekonomiką ir amortizuoti galimą neigiamą išorinį šoką, o ne svarstyti, kaip suveržti fiskalinius diržus“, − sakė ekonomistas.
Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno sektoriaus, kurį būtų palietę neigiamos pasaulinės tendencijos. „Nerimo kol kas niekas nejaučia. Labiausiai stebina tai, kad Lietuvos eksporto užsakymai lieka labai panašiame lygyje, kuris buvo 2016 metais, nors tiek Latvijos, tiek Estijos eksporto užsakymai smuko“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tai iš dalies gali būti susiję su tuo, kad pramonė yra gavusi daug išankstinių užsakymų, būta plyno lauko investicijų, esame priklausomi nuo Šiaurės šalių. Kita vertus, ir Vokietijos užsakymai nesitraukė.
Įtampa didžiausia nuo 2009 metų
„Kad pasaulyje vyksta kažkas labai negero, mato ne tik ekonomistai. Ženklų, jog įtampa – didžiausia nuo 2009 m., yra gana daug, o kai kurie rodikliai netgi prastesni, nei buvo 2008 metais. Pavyzdžiui, Kinijos ekonomikos augimas – lėčiausias per pastaruosius trisdešimt metų“, – komentavo N.Mačiulis.
Šiuo metu beveik 30 proc. visų pasaulyje išleistų obligacijų prekiaujama su neigiamu pajamingumu. Tai reiškia, kad investuotojai taip abejoja ateitimi, kad verčiau pinigus nukreipia į tuos instrumentus, kurie bent garantuotų, kad pinigai sugrįžtų – investicijų grąža nebėra svarbiausias akcentas.
Augimą apima nuovargis
JAV ekonomikos plėtra tęsiasi daugiau negu dešimt metų ir sumušė modernių laikų trukmės rekordą, tačiau augimas silpsta. Nemažą įtaką lėtesnei ne tik JAV ar euro zonos, bet ir besivystančių šalių ekonomikos plėtrai turi politikų ambicijos keisti nusistovėjusią pasaulinės prekybos tvarką. Jeigu verslas nebegali prognozuoti, ko laukti artimiausiu metu, pradeda vyrauti atsargumas ir nerimas, o tai tiesus kelias į lėtesnę plėtrą ar smukimą. Tačiau ir toliau pagrindinis ir JAV, ir euro zonos ekonomikos plėtros scenarijus – vangi plėtra. Taip teigia SEB banko analitikai.
Jie atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika šiemet tebestebina sparčiu augimu, kuriam priešingai, negu tikėtasi, pirmą pusmetį įtakos turėjo geri užsienio prekybos rezultatai. Tačiau ekonomikos augimo tempas lėtės. Kitąmet SEB bankas, kaip ir anksčiau, prognozuoja 2,4 proc. Lietuvos ūkio plėtrą. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.
Laikas parodys, ar neigiamas centrinių bankų palūkanų normas ir neigiamą obligacijų pajamingumą galėsime vadinti įprastu reiškiniu, tačiau artimiausiu metu neigiamų palūkanų išvengti nepavyks centriniams bankams imantis ekonomikos skatinimo veiksmų siekiant išvengti ankstesnės klaidos, kai būdavo vėluojama reaguoti į pirmuosius ekonominius nerimo požymius.
„Ir dabar centriniams bankams nėra lengva veikti – kol kas pasaulio ekonomikos augimą stabdo prasti pramonės rezultatai, o darbo rinka ir vartojimas auga gana sparčiai. Todėl 2020 metų ekonomikos scenarijų lems atsakymai į du klausimus: ar pramonės, labiausiai automobilių gamybos, apimtis turi galimybių kitąmet augti ir kaip ilgai tendencijos paslaugų sektoriuje gali skirtis nuo pramonės pokyčių“, – teigiama banko apžvalgoje.
Paliaubų nematyti
JAV tebėra svarbiausias ekonomikos ir finansų centras pasaulyje, todėl pokyčiai kitoje Atlanto pusėje labiausiai lems ir pasaulio ekonomikos pokyčius per artimiausius dvejus metus. Vadinamųjų lengvų ekonomikos nusileidimų pastaraisiais dešimtmečiais JAV istorijoje nėra buvę daug. Dažniausiai ekonomikos recesija (tai ne tik BVP smukimas du ketvirčius iš eilės, bet ir nedarbo padidėjimas) pasirodydavo drauge su finansų krize, todėl nuosmukiai būdavo dideli ir skausmingi gyventojams. SEB ekonomistai padidino recesijos per artimiausius dvejus metus JAV tikimybę iki 25 procentų.
Kol kas finansų sektoriuje daug burbulų, kurie turėtų sprogti, nėra. Viena iš grėsmių, kurią reikia stebėti, – smarkiai išaugusi išleistų žemo kredito reitingo įmonių obligacijų suma.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet JAV ekonomika didės 2,3 proc., kitąmet augimas sulėtės iki 1,8 procento. Nepalankių įvykių, ypač dėl prekybos karų, tikimybė toliau didėja. Visgi svarbu tai, kad JAV namų ūkiai per pastaruosius metus taupė vis daugiau, todėl jų finansinė padėtis yra daug stipresnė negu prieš dvylika metų. Be to, dėl mažėjančių ir dar mažėsiančių palūkanų normų smuks jų sumokamos palūkanų išlaidos. JAV yra gana uždara rinka, todėl vartojimo, o ne užsienio prekybos pokyčiai turi didžiausią įtaką ūkio plėtrai. Kol kas JAV įvesti importo muitų tarifai iš Kinijos importuojamoms prekėms didelės įtakos infliacijai neturėjo, tačiau tai netrukus keisis, kai importo muitais bus apmokestintos visos vartojimo prekės. SEB ekonomistai nebesitiki, kad iki JAV prezidento rinkimų keisis JAV ir Kinijos santykiai prekybos srityje ir teigiamų žingsnių iki to nebesitiki.
JAV Federalinis rezervų bankas (FED) turėtų mažinti bazinę palūkanų normą dar tris kartus iki 2020 metų vidurio, kol ji pasieks 1,5 procento. Tolesnės eigos nežino ir FED vadovai, kurie aiškiai teigia, kad palūkanų normų pokyčiai priklausys nuo to, kokie bus ekonominiai rodikliai.
Kad pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos tampa vis niūresnės, sutinka ir „Swedbank“ ekonomistai. Jie prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų. Į recesiją gali panirti ne viena didelė ekonomika.
„Pasaulinė prekyba pastaraisiais mėnesiais jau traukėsi, ir pagrindinė to priežastis buvo JAV ir Kinijos importo tarifų didinimas, kurio pasekmės nuvilnijo ne tik per šias dvi didžiausias pasaulio ekonomikas. Eksporto užsakymai mažėja ne tik JAV ir Kinijoje, bet ir Vokietijoje, Japonijoje ir kitose pramoninėse šalyse. Kadangi rudenį, tikėtina, įvyks dar vienas tarifų didinimo raundas, artimiausiu metu prošvaisčių tikėtis sunku“, − sakė N.Mačiulis.
„Brexit“ drama
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP augs 1 proc., kitąmet – 1,1 proc., 2021 metais – 1,3 procento. „Tai bus lėta ir mažesnė negu potencialaus BVP augimo plėtra. Kol kas labiausiai euro zonos augimą pristabdė pramonės smukimas. Vokietijoje pramonė sukuria net 27 proc. šalies BVP, kai kitose euro zonos šalyse tik 13 proc., todėl Vokietijos ūkis dėl pramonės problemų ir nukentėjo bene labiausiai. Artimiausiais ketvirčiais nėra tiek svarbu, ar Vokietijos BVP smuks du ketvirčius iš eilės, ar ne, svarbiau, ar neigiamos nuotaikos persimes į darbo rinką. Visgi tikimasi, kad metinis automobilių gamybos pokytis Vokietijoje ketvirtą ketvirtį gali būti ir teigiamas“, – nurodoma apžvalgoje.
Nors dabartinis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasiryžęs išvesti šalį iš ES spalio 31 d. net ir be jokio susitarimo, jis atsirems į Parlamento, kuris priešinsis kietajam „Brexit“, sieną, ir tai reikštų dar vieną „Brexit“ datos atidėjimą. Kietojo „Brexit“ tikimybė priartėjo prie 35 proc., ir jeigu jis bus įgyvendintas, dabartinės euro zonos ekonomikos augimo prognozės kitąmet taptų nepasiekiamos. Beje, veikiausiai jau rugsėjį ir spalį ES šalių eksportas į Jungtinę Karalystę vėl padidės gamybininkams siekiant pristatyti į šią šalį kuo daugiau prekių iki spalio 31 dienos.
Ta pati prognozė
„Dėl spartesnio, negu prognozavome, ekonomikos augimo šių metų pirmą pusmetį pagerinome 2019 metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3,2 iki 3,6 procento. Tačiau ekonomikos plėtra antrą šių metų pusmetį ir kitais metais bus gerokai lėtesnė dėl prastėsiančio užsienio prekybos balanso. Palikome 2,4 proc. ekonomikos augimo prognozę 2020 metais nepakeistą, tačiau rizika, kad ekonomikos augimo Vakarų Europoje scenarijus kitąmet gali būti dar prastesnis, o kietojo „Brexit“ išvengti nepavyks, yra padidėjusi, galėtų lemti gerokai prastesnį Lietuvos BVP pokytį. Kitąmet nedarbas bus 6 procentai. Vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,4 proc., kitąmet – 2,3 procento. Prognozuojame, kad Latvijos ekonomika šiemet padidės 2,4 proc., 2020 metais – 2 proc., o Estijos BVP didės atitinkamai 3 ir 2,3 procento“ , – sakė banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
