„Pradeda ne nuo to galo“, – Prezidentūros pasiūlymus įvertino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kai kuriais atvejais darbdaviai gali būti mažiau linkę kurti darbo vietas vaikus auginančioms šeimoms“, – įspėjo „Swedbank“ ekspertas Nerijus Mačiulis.
Taip jie abu atsiliepė apie idėją skirti kas mėnesį po laisvadienį net ir vieną dvylikos metų nesulaukusį vaiką auginantiems tėvams. Šiuo metu papildomomis poilsio dienomis gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.
Nurodė, kur apkarpyti
Tai bene pirmas kartas, kai G.Nausėda, kuris anksčiau pats komentuodavo valdžios idėjas ir sprendimus kaip SEB banko atstovas, sulaukė kritikos iš buvusių kolegų. Tačiau laisvadieniai – palyginti menkniekis.
Net 100 mln. eurų didesnės išlaidos socialinei apsaugai, kurios leistų sparčiau didinti senatvės pensijas ir išmokas neįgaliesiems, – tokį pasiūlymų paketą Seimui pateikė prezidentas. Jis nurodė šaltinius, kuriuos apkarpius pavyktų sukaupti reikiamą pinigų aruodą.
Didžiąją dalį papildomų lėšų siūloma surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą. Prezidentas siūlo keisti įstatymą, kuriame numatyta, kad 2020 metais NPD turėtų didėti nuo 300 iki 400 eurų. Anot jo, augimas galėtų siekti tik 30 eurų.
Antrasis šaltinis – mažinti lengvatą dyzeliniams degalams, kuri taikoma ūkininkams. Dabar ši lengvata valstybės biudžetui kasmet atsieina 83 mln. eurų.
Anot Prezidentūros, derėtų labiau apmokestinti ir individualios veiklos, kapitalo prieaugį bei dividendus – siūloma, kad pajamoms pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) „lubos“.
Sumokėti teks kitiems
Ekonomistas Marius Dubnikovas šalies vadovą turėjo už ką pagirti, bet neslėpė ir dvejonių.
„Iš tiesų mažiausias pajamas pas mus gauna pensininkai ir neįgalieji.
Didinti jų pajamas svarbu ne tik dėl oraus gyvenimo idėjos, bet ir nacionalinio saugumo atžvilgiu – žmonės, kurie gauna mažiau pinigų, mažiau pasitiki savo valstybe“, – sakė ekonomistas.
Užmojis lėtinti NPD augimą, anot M.Dubnikovo, sudaro sąlygas mokesčių progresyvumui.
Tiesa, siūlymas kitais metais NPD didinti 30 eurų vietoj suplanuotų 100 eurų jam atrodė visai pagrįstas – mat pastaruoju metu šis dydis ir taip buvo didinamas gana sparčiai.
Tačiau, pasak ekspertų, lazda turi du galus.
„Keliant minimalų darbo užmokestį, bet nedidinant NPD automatiškai auga mokesčių našta uždirbantiems minimalų darbo užmokestį.
Tai reiškia, kad prezidentas siūlo padidinti mokesčių naštą minimaliai uždirbantiems, bet dalį tų pinigų skirti minimalias pajamas gaunantiems pensininkams ar neįgaliesiems“, – aiškino Ž.Mauricas.
Tarifų peržiūra būtina
Mokesčių analitikas M.Dubnikovas įsitikinęs, kad daugiausia ir garsiausių diskusijų Seime sulauks siūlomi gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai.
„Siūlymas vienodinti GPM, kai apmokestinamas ne pajamų tipas, o jų kiekis, iš dalies yra teisingas, bet svarbu, kaip tai bus daroma.
Jei būtų siūloma baziniu mokesčiu nustatyti 15 proc. tarifą apmokestinant dividendus, darbo pajamas, akcijų, turto prekybą, taip pat numatyti „laiptus“ jiems augti gana dideliais žingsniais, gal ir būtų gerai.
Tačiau kyla pavojus, kad Seime bus pasirinkta aukštesnė kartelė – 20 proc., o „laiptų“ pakopos bus aukštesnės, tarkim, iki 27 proc. Toks siūlymas yra rizikingas, nes tuomet jau tektų kalbėti apie mokesčių didinimą. Žinoma, viską galima subalansuoti“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau M.Dubnikovas neslėpė, kad GPM persvarstymas būtinas, mat pastaroji reforma įvėlė labai daug tarifų – turime ir 5, ir 15, ir 20, ir 27 procentus.
Ūkininkai jau įsiuto
M.Dubnikovo nuomone, ūkininkams taikoma akcizo lengvata yra perteklinė, tad ji tikrai galėtų būti mažinama, juolab kad žemdirbiai gauna ES paramą.
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną Talmantą prezidento pasiūlymai supykdė: „Yra kelios priežastys, kodėl prezidentas taip pasiūlė. Pirma, jis neturi žemės ūkio specialisto savo komandoje.
Antra, jis turbūt pamiršo savo rinkimų programą, nes joje nebuvo užsiminęs, kad mažins lengvatas žemdirbiams.“
J.Talmantas tvirtino, jog prieš nurėždama lengvatas žemdirbiams valdžia turėtų išsikovoti, kad ūkininkai gautų tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kokias gauna ES senbuvės.
„Tuomet galbūt to akcizo dydis mums būtų nesvarbus. O dabar net ES tiesioginių išmokų vidurkio nepasiekiame, nors bendrojoje rinkoje turime kovoti kaip lygūs su lygiais“, – niršo sąjungos pirmininkas.
Lengvatos neatšauks
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, žemės ūkio sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima atsisakyti lengvatos dyzelinui.
„Šiuo metu žemės ūkio sektoriui kyla milžiniškų iššūkių, kurie yra susiję su gamtos kataklizmais. Tad būtų nerealu šios lengvatos visiškai atsisakyti“, – teigė S.Skvernelis.
Jis priminė, kad jau yra priimtas neformalus sprendimas NPD didinti 50 proc. mažiau, nei buvo numatyta.
