Portalo lrytas.lt kalbinti ekonomistai FED veiksmų nesureikšmina. Arba, jei jau kalba apie sprendimo svorį, tai išsyk ramina: tai nė kiek neprimena 2008-ųjų krizės ir nereiškia, kad JAV ekonomika žengia pirmuosius žingsnius į sunkmetį.
„Lietuvai tai nieko nereiškia. Taip JAV sprendžia savo likvidumo problemas. Tačiau tai neturi nieko bendro su tuo, kas buvo 2008 metais, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Tai – ne krizės pranašas. Šitokie veiksmai susiję su sudėtingais centrinio banko likvidumo valdymo procesais. Beveik eilinė likvidumo padidinimo priemonė“.
Jam antrino analitikas Marius Dubnikovas. „Nereikėtų dramatizuoti situacijos – tai techninio pobūdžio operacija. Pinigų suma, kuri buvo panaudota, nėra įspūdingo dydžio. 53 mlrd. JAV dolerių finansų sistemai nėra didžiulis skaičius. Taip buvo balansuojami pinigų srautai. Lietuvai tai neturėtų sukelti jokio dramatiško poveikio“, – komentavo M.Dubnikovas.
Anot Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, pinigų kiekiui rinkoje reguliuoti taikoma įvairių priemonių. Įliedamas į rinką papildomų lėšų, FED sureguliavo pinigų pasiūlą ir paklausą.
„Nors šis atpirkimo sandoris gretinamas su analogišku rezervų banko veiksmu 2008-aisiais, dabartinis kontekstas yra kitoks. Atpirkimo sandoris kaip finansų sistemos balansavimo įrankis yra įprastas pinigų rinkos fenomenas, kuris savaime nesignalizuoja apie problemas kredito rinkose. Tad ši žinia – įdomi tema visiems nuodugniai besidomintiems finansų rinkų funkcionavimu, tačiau ji nėra priežastis nerimauti Lietuvos bankų klientams“, – pastebėjo LBA prezidentas.
Valerijonai rinkoms
Nebankinės faktoringo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas FED veiksmus vertina kaip siekį nuraminti rinkas. Pašnekovo teigimu, faktiniai JAV rodikliai gana geri ir nekelia fundamentalaus pavojaus, kad į JAV ateina recesija.
„Rinkose matoma tam tikra panika. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į skirtumą tarp JAV dešimties ir dvejų metų obligacijų palūkanų. Problema ta, kad skirtumas priartėjęs prie nulio. Žiūrint istoriškai, kai skirtumas – minusinis, rodiklis prognozuoja JAV recesiją, todėl FED imasi priemonių rinkoms nuraminti“, – aiškino A.Izgorodinas.
Tačiau, nors minėtas dydis rodo, kad JAV investuotojų nerimas dėl šalies ekonomikos kiek padidėjęs, pašnekovas ramina: realių ženklų, kad JAV ekonomikos situacija blogėtų, jis nemato.
„Pirma, jei kalbame apie minėto skirtumo rodiklį, kad galėtume įžvelgti recesiją, skirtumas neigiamoje zonoje turėtų išsilaikyti bent vieną ketvirtį. Ir net po šio laikotarpio turi praeiti pusmetis, kad pajustume realius nuosmukio signalus. O šiuo metu rodiklis tik priartėjęs prie nulio“, – komentavo „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
Antra, FED skaičiuoja išankstinį verslo būklę atspindintį indikatorių, kuris susideda iš daugelio rodiklių. 0 jis šiuo metu, A.Izgorodino teigimu, stabilus.
Trečia, FED apklausia komercinius bankus dėl skolinimo sąlygų pokyčių. Šiuo metu skolinimo sąlygos verslui gerėja.
Be to, JAV vartotojų optimizmas – rekordiškai aukštas, nedarbas – tik apie 4 proc.
Stebi ir yra pasiruošęs
„Šiuo metu didesnė problema JAV tai, kad šalies ekonomika – arti savo piko. Vadinasi, ateityje JAV ūkiui bus sunku taip augti. Ir dabar jau yra požymių, kad augimas lėtėja. Pavyzdžiui, šių metų antrąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 2,3 proc., kai 2018 m. tuo pačiu metu fiksuotas 3,2 proc. kilimas, – kalbėjo A.Izgorodinas. – Pagrindinė problema – prekybos karo aspektas ir viešoji to komunikacija. Ji sukėlė panika finansų rinkose. Tai, ką daro FED, yra noras parodyti investuotojams, kad Centrinis bankas stebi situaciją ir yra pasiruošęs įsikišti, jei to prireiktų“.
Tai, kad toks sprendimas padarytas pirmąjį kartą per dešimtmetį, pašnekovas aiškino tuo, kad ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje pastarąjį pusmetį pastebima kardinaliai pasikeitusi centrinių bankų politika. Australijos, Indijos, JAV, ES centriniai bankai sumažino palūkanų normas – dėmesys nuo pinigų politikos griežtinimo perkeltas į pinigų politikos švelninimą.
„Daromas dirbtinis kvėpavimas pasaulio ekonomikai – daugelyje pasaulio regionų ekonominiai rodikliai pradeda buksuoti“, – teigė A.Izgorodinas.
Pasak jo, Lietuvai judesiai JAV gali pasijusti netiesiogiai: JAV dalis Lietuvos eksporto struktūroje nėra didelė. Tačiau mes apie 80 proc. eksportuojamų prekių nukreipiame į ES, o Bendrija palaiko labai stiprius eksporto ryšius su JAV.
Ciklas pasiekė viršūnę
„Tai – jau viršūnė. Jau baigėsi ekonomikos raidos 12 metų ciklas, todėl neigti, kad krizės nebus, nėra protinga. Jei valstybės nieko nedarys, pasaulinė krizė užsuks 2020-ųjų antroje pusėje“, – stebėdamas pokyčius pasaulio rinkose kalbėjo ekonomistas Paulius Kunčinas.
„Tyrinėju situaciją – visi pasimetę.
Vis dėlto esame ekonominio ciklo viršūnėje, kuris tęsėsi nuo 2008-ųjų. Tai – faktas. Taip pat žinome, kad bankai labai stengiasi gelbėti situaciją. Europos centrinis bankas nutarė atnaujinti pinigų spausdinimo programą. Palūkanų normos yra neigiamos – rinkose daug likvidumo.
Bet visi mato ir tai, kad JAV ekonomika laikosi neblogai. Prezidentas Donaldas Trumpas prieš metus buvo smarkiai sumažinęs palūkanas, ir tai padėjo verslui atsigauti.
Tačiau pasaulyje ekonomika šiuo metu laikosi ant centrinių bankų – Japonijos, Kinijos, JAV ir kitų – pinigų spausdinimo politikos. Visi jie daro tai, kas skatina kreditavimą: Kinijoje taip kurstomas vidinis vartojimas, JAV – ir jis, ir verslas, Vokietijoje – tik verslas.
Taigi visos valstybės ką nors skatina, bet ar to pakaks? Niekas negali atsakyti į šį klausimą. Rizikų yra daug – ir prekybos karai, ir lėtėjantis Kinijos eksportas bei importas.
Jau kone metai, kaip Vokietijos pramonė išgyvena krizę – visi rodikliai yra neigiami. Tačiau vartojimas Vokietijoje dar yra stiprus, darbo rinka – taip pat. Tik klausimas, kada sulėtėjimas iš pramonės pereis ir į vartojimą. Jei ši valstybė atsisakytų dogmatiško požiūrio į savo biudžetą, to gal nė nenutiktų“, – kalbėjo P.Kunčinas.
Pinigų spausdinimo nepakaks
Ar įmanoma išvengti krizės? Pasak P.Kunčino, bent jau verta pabandyti tai padaryti. O tam reikia pereiti nuo centrinių bankų daromų „injekcijų“ prie fiskalinių – atsisakyti valstybių biudžetuose bendro balanso. Ir stimuliuoti verslą iš valstybinio sektoriaus – centrinių bankų priemonių nebepakaks. Nes palūkanų nebeįmanoma mažinti, spausdinti pinigų – taip pat.
„Vokiečiai tam smarkiai priešinasi. Jie trokšta, kad jų valstybės biudžete būtų „juodas nulis“ – visiškas balansas.
D.Trumpas išnaudojo visas galimybes – labiau mažinti mokesčių JAV nebeįmanoma. Kinija taip pat „nusiskynė“ visas pergales – išnaudojo ekonomikos skatinimo galimybes. Visos šios valstybės yra labai nelanksčios – jose nėra politinio spaudimo“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau jis šioje situacijoje turi ir teigiamų įžvalgų. „Visi pastaruoju metu yra priversti sukti galvą dėl klimato kaitos. Tai teikia vilties, kad valstybės skatins žaliąją energetiką ir imsis priemonių anglies dvideginio emisijoms mažinti.
Bet nerimą kelia tai, kad viskas vyksta per daug lėtai – ekonomika griūna daug greičiau. Todėl pirmiausia ir ateina krizės, ir tik po to – atsakas.
Lietuva negali tik stovėti ir žiūrėti, kad vyksta pasaulyje, nieko nedarydama. Reikia sprendimų, kurie stimuliuotų ekonomiką“, – sakė P.Kunčinas.
