Premjeras nesipriešina bankų aktyvų apmokestinimui

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.

S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
M.Zalatorius.<br>T.Bauro nuotr.
M.Zalatorius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 26, 2019, 9:11 AM, atnaujinta Sep 26, 2019, 10:29 AM

Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad, įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

„Iš principo mes esame nusiteikę palaikyti, tačiau kalbama apie detales, kokia iš tikrųjų būtų reali nauda ir koks tas mokestis galėtų būti, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis. – Aišku, ten ta suma yra didėjanti ir mes galvojame, kad iš to mokesčio tiek ko gero nepavyktų surinkti“.

Anot S.Skvernelio, dauguma siūlymų didinti biudžeto pajamas efektą duotų tik nuo 2021-ųjų, todėl reikia ieškoti priemonių, kaip biudžeto pajamas padidinti jau kitais metais.

„Turime pakankamai daug siūlymų, kaip didinti valstybės išlaidas, ir laikomės to paties principo – jei yra siūlymų didinti išlaidas, taip pat galvokime apie realias pajamas, kurias galėtume surinkti jau 2020 metais, ne 2021-aisiais, nes dauguma kitų institucijų siūlomų priemonių fiskalinę naudą duotų tik 2021 arba 2022 metais, o išlaidos numatytos 2020-iesiems“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, rasti paaiškinimą, kodėl Lietuvoje dar nėra bankų aktyvų mokesčio, gana sunku.

Tuo metu mokestį kritikavęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sakė, kad įvesti naują mokestį planuojama skubotai, be diskusijų, neatlikus kaštų ir naudos analizės. Pasak M.Zalatoriaus, kai kurių šalių pavyzdžiai rodo, kad toks mokestis gali pristabdyti šalies ūkio augimą ir paskatinti nedarbo didėjimą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.

Perkels ant vartotojų pečių

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad, įvedus šį mokestį, bankai jį perkels ant vartotojų pečių, bet jis nesitiki, kad dėl to pabrangs bankų paslaugos.

„Paslaugos Lietuvoje ir taip labai brangios lygint su užsienio šalimis, ES narėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė R.Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad pajamomis iš bankų aktyvų apmokestinimo bus galima didinti vaiko pinigus, kelti pensijas ir algas biudžetininkams.

Pasak R.Karbauskio, bankų aktyvų mokestis – socialiai teisingas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.