Pasak eksperto, nors pirmieji mėnesiai gali būti pilni ekonominės nežinomybės, tačiau pasiliekančių užsieniečių, ne vien britų, reikės.
„Manyčiau, kad asmenims, neturintiems teisinių problemų ir norintiems pasilikti Didžiojoje Britanijoje, keblumų nekils, o ir darbo bus užtektinai. Visgi ir po „Brexit“ darbo jėgos reikės, tad pirmenybė greičiausiai bus teikiama europiečiams“, – Eltai teigė T. Povilauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad sudėtingesnė situacija lauktų žmonių, dar tik planuojančių išvykti į šią šalį.
T. Povilausko teigimu, nors kietasis „Brexit“ galėtų būti teigiamas veiksnys, skatinantis Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą, ekonomistas sakė abejojantis, kad tai kardinaliai keistų išvykusiųjų poziciją emigracijos klausimu.
Paklaustas apie sritis, kurias labiausiai paveiktų be susitarimo įvykęs „Brexit“, ekonomistas išskyrė dvi – apdirbamosios gamybos ir transporto sektorius.
Susiję straipsniai
„Apdirbamosios gamybos sektorius turi eksportuojančių pozicijų į Didžiąją Britaniją, pradedant nuo tam tikrų maisto produktų, kuriuos noriai perka patys lietuviai, taip pat trąšos, baldų sektorius, kurio eksportas nėra palyginus mažas, plastikai.
Tų eksportuojamų prekių tiekimas galėtų laikinai sutrikti.
Norimo darbo neradusi emigrantė ėmė siūlyti paslaugą, dėl kurios neatsigina šeimų skambučių
Kitas sektorius – transporto. Šiuo metu Jungtinė Karalystė atpratusi nuo muitinės režimo, prekyba tarp šios šalies ir likusios Vakarų Europos vyksta su minimalia dokumentacija, tad natūralu, kad pirmosiomis dienomis būtų chaosas, susidarytų eilės prie sienų, o tai reikštų vėluojančias tiekimo grandines“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
Anot jo, tokia situacija padidintų pervežimų kaštus, o tam greičiausiai pervežėjai ruoštųsi iš anksto pakeldami transporto pervežimo tarifus klientams.
Niūrios ekonomikos prognozės: lietuviams teks pasispausti
Kaip ELTA jau rašė, ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier šią savaitę užsiminė, kad dabartinė Londono pozicija nesuteikia pagrindo ieškoti susitarimo šalies išstojimui iš ES.
M. Barnier žurnalistams teigė, kad ES derybininkai išlieka „atviri tolesnėms deryboms, progresui ir naujų Didžiosios Britanijos idėjų išklausymui“. Jis pabrėžė, kad ne ES, o Londonas turi rasti sprendimą derybų aklavietei.