Tačiau, pasak jo, situaciją pakeisti gali tiek aiškesnis ir griežtesnis įstatyminis reguliavimas, tiek vartotojai, kurie vis dažniau besirinkdami bendruomenei duoklę atiduodančius socialiai atsakingus prekės ženklus ir gamintojus siųstų aiškų signalą, kad nori žinoti, kur keliauja jų sumokėti pinigai.
Kiekvienoje šalies įmonėje, anot A.Užkalnio, socialinė atsakomybė ilgainiui turėtų tapti norma, tačiau didžiausias pokyčių stabdis – suvokimo, kas apskritai yra socialinė atsakomybė, trūkumas.
„Matau bėdą, kad smulkieji verslininkai retai kada į ką nors lygiuojasi ir dėl nieko nesigėdija – nei šiukšlindami, nei teršdami aplinką, nei vokeliuose mokėdami atlyginimus ar kitaip skriausdami savo darbuotojus. Nors yra ir puikių smulkiojo verslo pavyzdžių, bet dar labai daug ir atsilikimo bei bukumo. Rodyti pozityvų pavyzdį, kelti standartus turėtų rinkos lyderiai“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, būtinas didesnis vartotojų ir verslo atstovų švietimas, taip pat reiktų susimąstyti ir apie įstatyminės bazės atnaujinimą, kuris į problemą atkreiptų didžiosios visuomenės dalies dėmesį.
A.Užkalnis įsitikinęs: tie, kurie yra socialiai atsakingi, apie tai privalo skelbti garsiai ir neklausyti skeptikų.
„Bet koks socialiai atsakingas elgesys turėtų būti komunikuojamas nepaisant to, kad skeptikai priima tai kaip reklamą, nes neva „gerus darbus reikia daryti tyliai“. Nesvarbu, kokios pirminės paskatos: mada, žinomumas ar kilnūs norai. Kuo daugiau įmonių pradės keisti savo elgesį, tuo geresnis bus bendras socialinės atsakomybės kontekstas šalyje“, – teigė žurnalistas ir rašytojas.
