Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta).
Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.
Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).
Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 sričių vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. Šiemet pirmoje vietoje yra Singapūras (84,8 balo), antroje – JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietas.
Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).
Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).
Pagal IT naudojimą, apimantį IT plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.
Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.
Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.
Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26).
Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.
Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.
Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).
Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).
Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal bendrąjį vidaus produktą – 79 vietą.
Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).
Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2019“.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1-2 balai – neigiamas vertinimas, 3-4 balai – vidutinis, 5-7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 metais.
