Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos trunka jau daugiau nei pusantrų metų. Jo priežastimi tapo amerikiečių pretenzijos kinams dėl kelių punktų. JAV prezidento Donaldo Trumpo itin nedžiugino prekybos su Kinija deficitas. 2017 m. pabaigoje, prekybos karo priešaušryje, jis buvo rekordinis – 375 mlrd. JAV dolerių: kinai per metus į JAV atgabendavo prekių už 505 mlrd. JAV dolerių, o amerikiečiai į Kiniją – tik už 130 mlrd. JAV dolerių.
Prie viso to amerikiečių lyderis apkaltino Kiniją sistemiškai vagiant JAV intelektualinę nuosavybę. Tokią išvadą D.Trumpas padarė dėl to, kad, pagal Kinijos įstatymus, užsieniečių verslas į vidinę Kinijos rinką gali įeiti tik tada, kai kartu su vietos verslininkais įsteigia bendrą įmonę.
Vienas rimčiausių kaltinimų, ne sykį mestas Pekinui – dėl manipuliacijų valiuta. Vašingtono įsitikinimu, kad įgytų konkurencinį pranašumą, kinai tyčia silpnina juanio kursą. Iš vienos pusės, tai pigina iš Kinijos importuojamas prekes, iš kitos – valiutos devalvacija tampa barjeru ketinantiems savo gaminius įvežti į Kiniją: dėl itin pigių vietinių prekių kitoms valstybėms gabenti savo produkciją kinams darosi nenaudinga. Tad manipuliuojant valiuta gamintojai kinai įgyja konkurencinį pranašumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Be to, žemesnis nacionalinės valiutos kursas leidžia tam tikroje situacijoje „nurašyti“ savo valstybės skolą. Jei šalis turi įsipareigojimų nacionaline valiuta ir tuo pat metu pajamų užsienio valiuta, tai devalvuojant valiutą skola nominaliai lieka tokio pat dydžio, tačiau de facto sumažėja.
Nuo 2018 m. pradžios, vykdydamos protekcionistinę politiką, JAV įvedė muitus. Pirmiausia nuo 10 iki 30 proc. tarifai lietė ne tik kiniškų prekių importą, bet ir iš kitų valstybių įvežamus gaminius. Tarp tokių šalių pateko Meksika, Pietų Korėja ir Europos šalys.
Kinai, kuriuos Vašingtono protekcionistinė politika palietė skaudžiausiai, atsakė tuo pačiu. Jie įvedė muitus tradiciniams iš JAV į jų šalį įvežamiems žemės ūkio produktams, daugiausia – sojai ir vaisiams.
Per 1,5 metų šalys keliolika sykių buvo susėdusios prie derybų stalo, tačiau iš to maža naudos.
Tingus procesas
Dar prieš pusę metų buvo įsižiebusi viltis, kad konfliktą pavyks greitai išspręsti. 2018 m. gruodį G20 susitikime Buenos Airėse (Argentina) dviejų šalių lyderiai, rodės, priartėjo prie krizės sureguliavimo, susitarė dėl laikinos taikos ir sutarė nebedidinti muitų. Tačiau ramybė neužtruko: gegužę D.Trumpas, likus vos kelioms dienoms iki turėjusio įvykti dar vieno derybų raundo, sumanė paspausti Kiniją. JAV lyderis ją apkaltino neįgyvendinus prisiimtų įsipareigojimų ir pažadėjo įvesti 10-25 proc. muitus kinų 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms. D.Trumpas savo žodį tesėjo, o vis dėlto įvykusios derybos nedavė jokios naudos.
Tačiau įvestų muitų D.Trumpui pasirodė maža. Pekinas iš jo išgirdo ultimatumą: per tris keturias savaites sudaryti prekybos sutartį. Priešingu atveju muitai bus taikomi kinų prekėms už 325 mlrd. JAV dolerių. Į tai kinai netruko atsakyti – savo ruožtu įvedė muitus 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškų prekių importui. Tai palietė daugiau nei 5 tūkst. prekybos pozicijų.
Šventa auka
Per mėnesį – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio – šalių santykiai tik prastėjo. Prekybos karo auka tapo kinų milžinė „Huawei“. Amerikiečiai metė įtarimus, kad ji renka ir kinų specialiosioms tarnyboms perduoda duomenis, todėl „Huawei“ įtraukė į juoduosius sąrašus.
Po šito žingsnio atsirado reikalavimas amerikiečių įmonėms: tam, kad galėtų bendradarbiauti su kontrahentais Kinijoje, turi gauti specialų leidimą. Tačiau daugelis nusprendė to nedaryti, su „Huawei“ atsisakė bendradarbiauti „Google“. Dėl to kinų kompanijai kilo pavojus netekti palaikymo operacinei „Android“ sistemai, su kuria „Huawei“ išmanieji telefonai veikia ne Kinijos rinkoje.
Praktikoje tai reiškė, kad kiniškų išmaniųjų telefonų turėtojai negalės naudotis tokiomis programomis kaip „Chrome“, „YouTube“, „Google Play“. Birželio pabaigoje D.Trumpui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui susitikus per G20 suvažiavimą Japonijoje pavyko kiek sumažinti įtampą – šalių lyderiai sutarė tęsti derybas ir padaryti nuolaidų. D.Trumpas pažadėjo kurį laiką neįvesti muitų 300 mln. JAV dolerių vertės prekėms bei atšaukti draudimą bendradarbiauti su „Huawei“, Pekinas pasižadėjo padidinti amerikietiškų prekių importo apimtis.
Tik toks santykių atšilimas truko neilgai. Likus dienai iki dar vieno derybų etapo JAV prezidentas pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 d. įves muito mokesčius kinų prekėms, kurių vertė – 300 mln. JAV dolerių. D.Trumpas tikino, kad kinai nesilaiko pažado ir, priešingai nei buvo žadėję, neįsileidžia daugiau žemės ūkio produktų.
Užsivėrus Kinijos rinkai daugybė žemdirbių amerikiečių patyrė nuostolių. O JAV valdžiai, kad prislopintų gyventojų nepasitenkinimą, teko skirti finansinę paramą.
Tik D.Trumpo gąsdinimai kinų nepaveikė – jie paragino nespausti Pekino ir nusprendė visiškai nutraukti amerikietiškų žemės ūkio produktų įvežimą.
Be viso to Pekinas ir Vašingtono nesutarimai persikėlė į kitą lygį – prasidėjo valiutų karas. Nuo rugpjūčio 5 d. Kinija ėmė mažinti juanio kursą. Jis netruko pasiekti 2008 m. buvusios žemiausios žymos. Stiprų ir stabilų kinų valiutos kurso smukimą Vašingtonas priėmė kaip signalą, kad Kinija daro spaudimą JAV, rašo lenta.ru.
Du pešasi – trečias laimi
Tik rugpjūčio 13-ąją D.Trumpas lyg persigalvojo ir netikėtai pranešė, jog atideda muitų įvedimą kai kurioms kinų prekėms iki gruodžio 15 dienos. JAV lyderis tokį savo sprendimą aiškino tuo, kad nenori prieš Kalėdas amerikiečiams kelti nepatogumų.
Besivystant įtemptiems JAV ir Kinijos santykiams analitikai pradėjo kalbėti apie rimtą grėsmę pasaulio ekonomikai. Prekybos karas jau padarė žalos: Kinijos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1992 m. kovą buvusio rekordiškai žemo rodiklio. Pasigirsta kalbų, kad netrukus recesija paveiks ir JAV. Kadangi dvi didžiulės pasaulio ekonomikos praranda rinkas, šia padėtimi pasinaudojo kitos šalys. Vienokią ar kitokią naudą iš to gauna bent dvi dešimtys valstybių, iš kurių didžiausios laimėtojos – Vietnamas ir Meksika.
Suklestėjo Vietnamas
Vietnamo ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį pašoko 6,82 proc., antrąjį – 6,71 procento. Dienraštis „Financial Times“ skaičiavimais, importas į JAV iš Vietnamo per pirmuosius 2019 m. keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo netgi 40 proc., o importas iš Kinijos 13 proc. smuko.
Vietnamo sėkmę analitikai aiškina keliomis priežastimis. Pirmiausia – pigi darbo jėga. Tą daugelis gamintojų buvo pastebėję dar iki prekybos karo tarp JAV ir Kinijos. Gerokai iki jo išmaniuosius telefonus Vietname pradėjo gaminti Pietų Korėjos kompanija „Samsung“, o jau įsibėgėjus prekybos karui išvengti padidėjusių importo mokesčių gamindama Vietname bandė ir jos amerikietiškoji konkurentė „Apple“.
Pirmąjį šių metų ketvirtį užsienio investicijos Vietname išaugo 86,2 proc., iki 10,8 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, ne viena kompanija naudojasi Vietnamu kaip galimybe į JAV įvežti prekes iš Kinijos nemokant didelių muitų.
Tuo naudotasi įvežant plieną – Pietų Korėja ir Taivanas pirmiausia žaliavą įveždavo į Vietnamą ir vos apdirbus reeksportuodavo į JAV. Tačiau kai šią landą aptiko JAV, plieno iš Vietnamo importui ėmė taikyti 400 proc. muitus.
Reikia paminėti ir tai, kad Vietnamas parduoda daugelį tų prekių, kurios pateko į JAV ir Kinijos muitų karo sūkurį.
Tačiau kol kas itin palankiai Vietnamui besiklostanti padėtis gali apsiversti – jis taip pat rizikuoja pakliūti po ta pačia muitų našta. Reikalas tas, kad didžiulis eksporto į JAV augimas lėmė reikšmingą prekybos proficitą. 2018 m. jis siekė 40 mlrd. JAV dolerių – tai didžiausia suma nuo 1990 metų.
Penkis pirmuosius šių metų mėnesius prekybos proficitas jau buvo 43 proc. didesnis nei prieš metus ir sudarė 21,6 mlrd. JAV dolerių. JAV Vietnamui pradėjo grasinti imtis priemonių, jei šis nedarys nieko, kad sumažėtų prekybos proficitas. Konkrečiau JAV paragino Hanojų padidinti importą iš JAV, panaikinti su prekėmis ir paslaugomis, žemės ūkio produktais, intelektine nuosavybe susijusius ribojimus patenkant į vidaus rinką.
Principai dėl pupelių
Kinija – pasaulinė kiaulienos gamybos lyderė, kuriai reikia milžiniškų kiekių pupelių. Pavyzdžiui, 2018 m. kinai suvartojo 62 proc. visų pasaulyje suvartotų sojos pupelių. Iki prekybos karo didžiausi jų kiaulienos kiekiai keliavo iš JAV. Tačiau Pekinas nusprendė paspausti žemdirbius, kurie ir prezidento rinkimuose palaikė D.Trumpą, todėl sumažino amerikietiškos sojos pirkimus.
Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius kinai iš JAV nupirko tik 5,3 mln. tonų sojos, kai per tą patį laikotarpį prieš metus buvo įsigyta 15,2 mln. tonų. O galiausiai Kinija apskritai nutraukė amerikietiškų žemės ūkio produktų importą.
Iš dalies sojos pupelių stygių kinai kompensuoja importu iš Argentinos ir Brazilijos, tačiau teks ieškoti ir kitų šaltinių.
Tarpinė rinka
Pirmąjį šių metų pusmetį svarbiausios JAV prekybos partnerės vietą užėmė Meksika. Per šį laikotarpį Meksika į JAV pristatė prekių už 309 mlrd. JAV dolerių. Kinai per tą patį laiką į JAV atgabento priekių už 271 mlrd. JAV dolerių, rašo lenta.ru.
Situacija su Meksika daug kuo primena situaciją su Vietnamu – pastaraisiais metais kai kurios kinų kompanijos į jos teritoriją perkėlė gamybą. Susidomėjimas tokia galimybe įsiplieskus prekybos karui tik išaugo. Meksiką kaip ir Vietnamą imta naudoti tarsi tarpinę rinką iš Kinijos į JAV keliaujančioms prekėms. Arba atvirkščiai.
Be to, Meksika turi savo gaminių, kuriuos gali pasiūlyti amerikiečiams vietoje kiniškųjų. Pavyzdžiui, automobilių atsarginės dalys. Į Kiniją Meksika ėmė gabenti amerikiečių išaugintą žemės ūkio produkciją.
Tarp šalių, kurios iš Kinijos ir JAV prekybos karo gavo vienokios ar kitokios naudos, įrašoma ir Kanada. Tradiciškai amerikiečių prekybos partneris po dviejų didžiųjų ekonomikų pykčių gavo galimybę padidinti savo dalį JAV rinkoje ir išplėsti ryšius su kinais. Be viso kito Kanada jiems tiekia ir žemės ūkio produktus.
Šveicarija ir Australija padidino į Kiniją eksportuojamo aukso kiekį. Australija, užėmusi anksčiau prancūzams ir amerikiečiams priklausiusią nišą, į Kiniją ėmė vežti ir vyną. O Brazilija ir Argentina išaugino sojos pupelių eksportą.
