Šiuo metu galioja 1,3 koeficientas, taikomas apskaičiuoti darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Vyriausybė šį koeficientą siūlo didinti iki 1,5.
Bendrovės „Ryvatra“ savininkas Olegas Tarasovas sako, kad toks mokestinės naštos padidinimas jo įmonei reikštų viena – jos nebeliks.
„Mūsų įmonė turi penkias mašinas, dirba septyni vairuotojai, per mėnesį iš vienos mašinos įmonė uždirba apie 300 eurų pelno – maždaug tiek pat nuo vienos mašinai padidės sąnaudos, jeigu pakels koeficientą. Nebeliks iš ko mokėti algų“, – sako O.Tarasovas.
Jo teigimu, verslo aplinka pastaruoju metu tapo itin sudėtinga, kadangi bankai griežtina skolinimosi sąlygas transporto sektoriaus dalyviams, o naujų paskolų verslui palūkanų normos gerokai išaugo.
„Norėjome atnaujinti automobilių parką, bet bankas pateikė tokį pasiūlymą, kurio negalėjome priimti. Supratome, kad tai tiesiog mandagi forma pasakyti mums, kad paskolos duoti nenorima. Jie tiesiai šviesiai paklausė – o iš ko jūs grąžinsite paskolą? Kol sektoriuje bus tokia neaiški situacija, paskolų negausime“, – sako O.Tarasovas.
Bankų skolinimosi sąlygų griežtinimą vežėjai sieja ir su vadinamųjų „Mobilumo paketo“ nuostatų įgyvendinimu, kurios Lietuvai, kaip ir kitoms periferijoje esančioms ES narėms, yra itin nepalankios.
Daugiau kaip 100 vilkikų parką valdantis bendrovės „Ortima“ direktorius Marjan Svirko sako, kad tokių staigių ir kompleksinių mokesčių didinimų verslui apskritai neturėtų būti. Pasak jo, iki Naujųjų metų liko vos du mėnesiai, po kurių vežėjų laukia du mokestiniai smūgiai – minimalios mėnesinės algos didinimas ir koeficiento pakėlimas.
„Mažiesiems vežėjams, kurių rinkoje yra apie 80 proc. tai reikš verslo pabaigą. Tai buvo šeimų verslai ir šios šeimos liks be darbo. Bent jau Lietuvoje“, – sako M.Svirko.
Lietuvos vežėjai, gabenantys krovinius tarp Europos Sąjungos šalių, konkuruoja su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Latvijos, Bulgarijos vežėjais, kurių vidutinės darbo sąnaudos yra panašios. Mūsų šalies verslininkų vertinimu, jeigu mokestinė našta didės tik Lietuvoje, mažės šalies konkurencingumas.
Kalbinti verslininkai svarsto kelis galimus ateities scenarijus: perkelti įmones į užsienį arba nuomotis vairuotojus iš aplinkinių darbo rinkų.
Lietuvos banko duomenimis, transporto sektoriuje dirba apie 10 proc. visų užimtųjų.
2017 metais šalies transporto ir saugojimo sektorius sudarė 13,1 proc. bendrosios pridėtinės vertės (BVP). Lietuva pagal kelių transporto indėlį į BVP pirmauja visoje ES.
