Dokumentą turės patvirtinti Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai, o šeštadienį laukia balsavimas britų parlamente.
Jeigu pritarimas bus gautas, spalio 31 dieną JK pasitrauks iš ES. Ar Lietuva tikrai pasiruošusi „Brexit“?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Seimo nariu Žygimantu Pavilioniu bei „Swedbank“ vyresniuoju ekonomistu Vyteniu Šimkumi.
Ekonomisto prognozė: kietasis „Brexit“ Europoje gali sukelti finansų krizę
– Pone Pavilioni, ar tikite, kad po dviejų savaičių JK pasitrauks iš ES?
Ž.Pavilionis: Vilties atsirado daugiau, tačiau turbūt svarbiausias bus balsavimas JK parlamente – ar šeštadienį premjerui pavyks sulipdyti daugumą, kuri yra labai trapi.
19 sukilėlių iš jo paties partijos, 10 unionistų iš Šiaurės Airijos, dar galbūt keletas leiboristų balsų, jo paties partija, kuri nori kuo greitesnio išstojimo.
Tai nėra lengva suderinti ir kiekviena partija turi savo interesus. Kai kurie net nori grįžti į referendumo taką, pakeisti visą istoriją.
Aš manau, tikrai Briuselyje viskas pavyks, jau susitarimas iš esmės matosi, bet ar pavyks premjerui šeštadienį Londone – pasižiūrėsim.
– Kokie galimi kiti scenarijai?
Ž.Pavilionis: Kitas scenarijus, kurio bent jau Lietuva norėtų, kad tai nebūtų skyrybos be jokio susitarimo, kad bent jau būtų atidėta, nes taip yra balsavimu nutarta parlamente.
Tada jau galbūt bus sudarytas derybų langas iki sausio mėnesio surasti dar geresnį sprendimą. Tikėkimės, kad taip ir įvyks.
Aišku, mūsų interesas, kad Britanija kuo mažiau būtų atsieta ir dabartiniai politiniai susitarimai deklaracijoje, laisva prekyba, bendradarbiavimas saugumo, gynybos srityje, užsienio politikos srityje, kas mums labai svarbu tiek dėl Rusijos agresijos, Ukrainos likimo, transatlantinių santykių.
Britanija visada buvo su mumis visai esminiais momentais. Kokia bus ES be JK politiškai, koks bus Vokietijos vaidmuo, kur pradės žiūrėti Vokietija, kokie pokyčiai įvyks Vokietijoje, kaip mes prie jų prisitaikysim – Lietuvos diplomatijai ir prezidentui teks labai daug dirbti.
Džiaugiuosi, kad prezidentas Gitanas važiuoja į Londoną, NATO viršūnių susitikimą, tikiuosi įvyks ten dvišaliai susitarimai, nes kad ir kas įvyktų, mes su JK turime būti kuo artimesni.
Po „Brexit“ galimai laukia deportacija iš Jungtinės Karalystės
Tuo labiau, kaip Lietuvių diasporos rinktas – ten jau dabartinė Čikaga, ten didžiausias mūsų bendruomenės lopšys. Daugybė žmonių pradeda grįžti į Lietuvą, tampa JK piliečiais, prašosi galimybės gyventi.
Mes neišsprendę pilietybės klausimo, kurį reikės spręsti būtinai, vėl turbūt referendumu. Daugybę turėsime iššūkių ir tas išsiskyrimas tikrai Lietuvai atsilieps.
– Kaip Lietuva ruošiasi „Brexit“? Latvija jau rezervavo lėšų „Brexit“ padariniams švelninti. Lietuva, panašių dalykų kol kas nedaro?
Ž.Pavilionis: Na Vyriausybė lyg ir sako, kad yra pasiruošę, tačiau aš tai nemanau, kad mes pasiruošę tam skyrybų be sutarties variantui ir mes tikimės, kad jis neįvyks.
Tačiau manau, kad net ir apskritai, žiūrint istoriškai, mes per daug slėpėmės už Briuselio per visą šį procesą, kuris tęsiasi labai ilgai.
Pamiršdami, kad britai, šita imperija, buvo su mumis nuo pat įstojimo į ES ir NATO pradžios. Net ir pokario metais amerikiečių ir britų žvalgyba mums padėjo priešintis.
Mes per daug slėpėmės už nugaros Briuseliui, tikiuosi, kad prezidentas G.Nausėda šią politiką šiek tiek pakeis.
– Pone Šimkau, ar yra paskaičiuota, kiek Lietuvai kainuos „Brexit“?
V.Šimkus: Yra įvairių skaičiavimų skirtingais scenarijais. Jeigu viskas praeis tvarkoje ar bus pasiektas susitarimas, iš karto jokių pasekmių neturėtume jausti, nes bus pereinamasis laikotarpis, per kurį bus tariamasi dėl ilgalaikių santykių.
Čia yra tik pabaigos pradžia šitas susitarimas. Jeigu kalbėti apie patį blogiausią scenarijų, mes bandėm skaičiuoti, tai galėtų būti iki 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto – vien tik iš prekybos kanalo, bet mes turim suprasti, kad čia veikia ne tik prekyba, muitai, bet yra ir didžiulis smūgis pasitikėjimui.
Tai reiškia, kad žmonės tada atideda stambius pirkinius, įmonės neinvestuoja, pradeda staiga taupyti, bijodami kažkokio neapibrėžtumo.
Ir tai paveiks ne tik mus tiesiogiai, bet ir mūsų partnerius. Jau matėme, kad šiemet „Brexit“ tampė Vokietijos eksporto skaičius pavasarį ir vasarą dėl baimių, kad pavasarį galėjo įvykti išstojimas be susitarimo. Airija būtų labai paveikta.
Visų šių partnerių paveikimas ir koks būtų poveikis, ateinantis per aplinkui, pasakyti praktiškai neįmanoma.
– Ar gali kietasis „Brexit“ be sutarties išprovokuoti naują finansų krizę Europoje?
V.Šimkus: Gali. Turbūt ne tokią sunkią, kokia 2008 m., bet turbūt bent jau Airija, Olandija, kuri turi labai tamprius ryšius su JK, jos turbūt būtų recesijoje bent jau 2020 m. pradžioje.
Vokietija jau balansuoja ant recesijos ribos ir ją pastumti į neigiamą teritoriją praktiškai reikia bet ko.
– Grįžtant prie Lietuvos, kokie sektoriai gali labiausiai nukentėti?
V.Šimkus: Mes žiūrėjome kompoziciją, kokie sektoriai – nė vienas sektorius nei nuo eksporto į JK, nei nuo importo nėra labai priklausomi.
Odos dirbinių sektorius turi pakankamai stambią dalį, bet jis sudaro labai menką dalį Lietuvos ūkio struktūroje. Palyginti su kitomis šalimis, mūsų diversifikacija ir priklausomybė nuo vienos rinkos yra pakankamai gera.
Palyginti Latvija praktiškai visą savo medieną eksportuoja į JK. Jiems tikrai daug labiau yra pažeidžiami tam tikri sektoriai.
– Gal todėl latviai ir rezervavo lėšų biudžete „Brexit“ padariniams. Finansų korporacijos traukiasi iš Didžiosios Britanijos ir perkėlinėja biurus į Europą. Pone Pavilioni, Lietuva čia gali ką nors laimėti, kalbant apie ekonominę diplomatiją?
– Ž.Pavilionis: Gali laimėti ir kai kuriose srityse mes jau laimime. Pavyzdžiui, mūsų fintech industrija, kuri auga ir yra viena iš stipriausių Europoje, yra iš esmės pagimdyta JK, pagal jos pavyzdį.
Mes jau konkuruojame su Frankfurtu, kitais miestais. Įvairios gali būti sprendimo pusės. Jeigu mes nebandysime pasinaudoti tuo, tai gali būti atsitraukimas ne tik JK.
Neužmirškime ir Amerikos, nes daugybė Amerikos investuotojų ateina per biurus JK. Ir apskritai amerikiečiai mato Europą per britų akinius.
Žinome, kad prezidentas Donaldas Trumpas labai remia „Brexit“, ar tai nebus atsitraukimas. Tačiau kiti žmonės sako, kad kaip tik Britanija, bandydama likti mūsų teritorijose, gali bandyti dar labiau čia investuoti.
Tai čia priklauso nuo mūsų aktyvumo. Jeigu mes būsime labai aktyvūs tiek su Londonu, tiek su Amerika, ko šiek tiek pasigestu šiuo metu, nes paskutinis Amerikos prezidento vizitas buvo 2002 m.
V.Balkūno nuotr.
Jis labai rimtai ir dažnai lankosi Varšuvoje, bet pas mus ne – ten visus kiaušinius amerikiečiai sudėjo. Ir karinius, ir ekonominius, ir energetinius, o mes kažkaip tuo nesugebame pasinaudoti.
Aš tikiuosi, šita Vyriausybė turbūt nelabai tą padarys, bet prezidentas G.Nausėda ir mes visi turime išnaudoti tą mūsų išskirtinį ryšį su Britanija ir Amerika.
Niekur kitur mes tiek neturime mūsų bendruomenės, mūsų emigracija yra anglosaksiška. Tačiau mes to nepavertėme ekonominiais ir politiniais kūnais, ką jau seniai padarė Lenkija.
– Didžioji Britanija yra šalis, į kurią dažniausiai emigruoja lietuviai. Oficialiais duomenimis JK gyvena daugiau kaip 200 tūkst. išeivių iš Lietuvos, neoficialiais šis skaičius gerokai didesnis. Kas lietuvių emigrantų Didžiojoje Britanijoje laukia po „Brexit“?
Ž.Pavilionis: Jeigu įvyks civilizuotas išsiskyrimas, tai didžiulių pokyčių nebus. Visi tie, kurie atvyko iki tos datos, tą statusą išlaikys. Be to, bus tam tikras pereinamasis laikotarpis, po kurio gali atsirasti naujovės naujiems atvykstantiems.
Tačiau žmonės yra žmonės, jie visi spėlioja lygiai taip pat, kaip mes šioje studijoje: o kas, jeigu ne taip? Ypač aukštos kvalifikacijos žmonės, kuriuos bando išsaugoti pačių britų kompanijos, jau seniai priėmė britų pilietybes ar teises gyventi.
Mes prarandam savo geriausius – jau praradome. Kita dalis žmonių vis dažniau pradeda grįžti į Lietuvą. Vėlgi, šioje srityje mes nepakankamai rūpinamės jų sugrįžimu.
Ne vieną kartą citavau, kad tokios valstybės kaip Airija, Izraelis turi ministerijas, agentūras, rūpinasi žmonių pritraukimu – kaip mes pinigo pritraukimu rūpinamės, taip jie kiekvieno žmogaus, kiekvieno airio, žydo pritraukimu rūpinasi, kad tik jis surastų pastogę, darbą. Pas mus to nėra.
Pas mus yra keletas entuziastų šioje srityje, mes siūlėm sukurti Sugrįžtančios Lietuvos agentūrą, kartu su verslu, „Investuok Lietuvoje“ pavyzdžiu.
Tai nepadaryta. Pilietybės klausimo neišsprendėme. Kita vertus, tai labai politiškai aktyvi bendruomenė. Paskutiniame referendume iš 55 tūkst. dauguma yra iš JK.
Susiję straipsniai
– Kita vertus, tai tik 55 tūkst.
Ž.Pavilionis: Taip, bet tokia aktyvi bendruomenės pirmininkė kaip Dalia Asanavičiūtė labai daug dirbo, kad pakelti nuo kelių tūkstančių iki 20-kažkiek.
Reiškia, dinamika yra dešimteriopa. Jeigu dirbtume su jais rimčiau ir aktyviau, labai džiaugčiausi, kad šie piliečiai įsijungtų į Lietuvos kūrimą, nes po tokios patirties Lietuva galėtų būti kitokia. Tokia, kaip šiuo metu yra Vilnius.
– Gal jums žinoma, kokiomis nuotaikomis gyvena išeiviai Didžiojoje Britanijoje? Nerimauja dėl „Brexit“ ar jiems tai visiškai nesvarbu? Britų saugumo sekretorius praeitą savaitę pareiškė, kad tiems, kurie nesusitvarkys leidimo dėl nuolatinio gyventojo statuso Didžiojoje Britanijoje, bus tiesiog deportuoti iš šalies po „Brexit“.
Ž.Pavilionis: Didelis nerimas yra, ypač šiuolaikinės vergystės teritorijose, kur mūsų žmonės yra išnaudojami, kur jie ir šiuo metu net ES rėmuose neturi teisių.
Jie savęs klausia: o kas bus po to, kai įsigalios tik britų teisė, kai ES negalės mūsų ginti? Daugybė žmonių natūralizuojasi, daugybė grįžta, bet esminis klausimas jiems ir tai bendruomenės pirmininkė nuolat kelia – pilietybės išsaugojimas.
Normaliose šalyse, net Armėnijoje neseniai buvau, du trečdaliai armėnų gyvena užsienyje, visi turi tas teises į pilietybės išsaugojimą, oro uostai pastatyti armėnų, Silicio slėniai pastatyti armėnų išeivių. Visas Izraelis toks susikūręs, visa Airija yra tokia.
Mes nesugebame niekaip net teisiškai sudaryti galimybės užsienyje gyvenantiems piliečiams kurti Lietuvos.
Aišku, labai daug žmonių pasisakė už, bet kampanija buvo prasta, mes turime kuo greičiau apsispręsti kartu su prezidentu ir Seimo partijomis dėl naujo referendumo – dėl to kalbėsime už mėnesio – ir grįžti prie šito klausimo.
AFP/Scanpix nuotr.
– Grįžtant prie „Brexit“, daugelis gyventojų vis tiek per ekonominę prizmę vertina politinius procesus. Pone Šimkau, dėl „Brexit“ kas konkrečiai gali brangti?
V.Šimkus: Sunku įvardinti prekėmis, nes JK visų pirma yra labiau paslaugų, ne prekių ekonomika.
– Tarkim, kelionių į JK tvarka, bilietai. Lėktuvų bilietai – nuskristi į Londoną dažnai pigiau negu autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą nuvažiuoti.
V.Šimkus: Didžioji dalis sričių, kurios yra kertinės kaip finansų paslaugos, aviacija, farmacija – daugumoje padaryta tarpinių susitarimų, kad netgi jeigu įvyktų vadinamas „Brexit“ be susitarimo, būtų kažkokia tvarka, kad būtų tęstinumas, kad galėtų vykti būtini dalykai.
– Pereinamas laikotarpis, per kurį nepabrangtų.
V.Šimkus: Kažkokie baziniai susitarimai, kurie neleistų įsivyrauti visiškam chaosui. Pilnai pasiruošti tokiam scenarijui yra neįmanoma ir to chaoso vis tiek būtų.
Per spaudą nueitų „fūrų“ eilės prie Lamanšo sąsiaurio, ten prancūzai šiuo metu paišo naujus ženklus, besiruošdami, jeigu kas nors blogo įvyktų. Yra tų dalykų, kurių neišvengtume.
Vienas dalykas, priklausomai nuo scenarijaus, kuris neišvengiamai vyks – svaras banguoja labai šiomis dienomis, kiekvienai žiniai išėjus, 5 proc. per kelias dienas tai į viršų, tai į apačią.
Bet šeštadienį, jeigu britams nepavyks pasiekti susitarimo parlamente, tai gali kryptis vėl pasikeisti, keliauti žemyn.
Šito suprognozuoti neįmanoma. Čia per emigrantų perlaidas gali pasijausti, per pajamas tų išeivių. Tie, kas yra priklausomi nuo pajamų svarais, tikrai gali pajausti tiek pagerėjimą, tiek pablogėjimą. Priklausomai nuo to, koks scenarijus gali išsipildyti.
– Ar po „Brexit“ JK vis dar išliks ekonomiškai patraukli emigrantams, ieškantiems darbo?
V.Šimkus: JK patiria didelį darbo jėgos trūkumą. Jiems tikrai tie migrantai yra nepaprastai reikalingi, nepaisant to, kad „Brexit“ didele dalimi įvyko dėl to, kad žmonės nebenorėjo migrantų.
Bet jie jų atsisakyti tikrai negali, jų visuomenė senėja, lygiai taip pat, kaip ir visa Europa. Ypatingai jų sveikatos apsaugoje yra beprotiškas slaugių trūkumas, yra daug tokių sričių, kur labai trūksta darbuotojų. Kad ten bus galimybių, tai faktas.
Klausimas, kokia bus ekonomikos žala ir kaip apskritai JK atrodys po to laiko. Jie tikisi, kad jiems be ES seksis geriau, kad jie galės išsiderėti geresnius susitarimus su Amerika, Azija.
Aš gan skeptiškas tokiomis galimybėmis, nes ES turi gerokai didesnį svorį ir rinką, todėl gali daug griežtesnes sąlygas statyti savo prekybos partneriams. Bet galbūt jie ras kažkokių nišų, galimybių, kur jie galės klestėti.
Ž.Pavilionis: Svarbu tik paminėti, kad dabar, kai žmonės vyksta dirbti, jie automatiškai turi teisę į darbą, nes tai yra ES. Po pereinamojo laikotarpio jie tokios automatinės teisės neturės.
Tiesiog bus vis panašiau į Amerikos sistemą. Britai patys atsirinks, ko jiems reikia, ko nereikia, gali būti įvestos visokios žalios kortos sistemos, kai geriausius pasiims – slaugės, ne slaugės – bet visi važiuoti nebegalės.
Ir sąlygos tokios geros, kaip iki šiol, tikrai nebus. Aš manau, ilgainiui mes jau turbūt pasiekėme piką šitose migracijose ir tikiuosi, kad prasidės grįžimo procesai, nes turiu labai daug draugų, mano rinkėjų, kurie šiuo metu susikūrė nuostabius verslus Lietuvoje su įgauta patirtimi Britanijoje.
Ir, tiesą pasakius, džiaugiasi žymiai labiau, nes čia yra vertinami kaip žmonės, jie nėra trečiarūšiai, nes Britanijoje mes esam trečiarūšiai, net ne antrarūšiai.
J.Stacevičiaus nuotr.
Jie turi visas teises, patirtį ir grįžta. Su ta patirtimi, užsienio kompanijomis, kurios čia investavusios, su verslais jie susikuria sau puikų gyvenimą.
– Po išstojimo iš ES formaliai JK taps trečiąja šalimi, bet išliks svarbi NATO partnerė. Kaip keisis ir ar keisis Lietuvos santykiai su Londonu po „Brexit“?
Ž.Pavilionis: Aš tikiuosi, kad mes dar labiau suartėsime, kad ir kaip tai atrodytų paradoksalu. Jeigu būsim protingi, vystysime tokiu strateginius santykius su Amerika, kaip kad lenkai šiuo metu darė ir kaip mes paprastai darydavome.
Mes privalome žymiai didesnį dėmesį skirti Britanijai, visais lygiais permąstyti savo strategiją, nes vargu ar surasime tokią artimą šalį.
Dabar gal bandom atrasti Vokietiją, bet Britanijos mums niekas nepakeis. Tai partnerė, kuri buvo su mumis per šimtus metų ir turi čia likti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.