Prieš porą savaičių apie bankrotą paskelbė statybų įmonė „Active Construction Management“.
Daugeliui tokios greičiausiai ir neteko girdėti, tačiau ankstesnis jos pavadinimas tikrai gerai žinomas – „Irdaiva“.
Šiai kompanijai Konkurencijos taryba 2017 metais skyrė maksimalią 3,686 mln. eurų baudą, o Panevėžio statybos trestui (PST) įsūdė dar didesnę – 8,514 mln. eurų.
Įmonės nubaustos už tai, kad susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24 Vilniaus vystymo kompanijos 2013–2015 metais skelbtuose mokyklų ir darželių atnaujinimo konkursuose.
Teko paskelbti bankrotą
Vos paskelbus apie gautas baudas abi įmonės pagrasino bylomis, o prasidėję teismai vyksta iki šiol. Tačiau neseniai pavadinimą pakeitusi „Irdaiva“ jau paskelbė bankrotą.
Ši įmonė turi įsipareigojimų dėl svarbių objektų statybos visoje šalyje: Lietuvos oro uosto, Ignalinos atominės elektrinės, Vilniaus miesto Lazdynų baseino, Širvintų sporto komplekso, Šilutės kultūros namų rekonstravimo, Jonavos centrinio stadiono kapitalinio remonto.
Dabar statybos stoja, projektai tapo probleminiai, bendrovės darbuotojai neteks darbo, biudžetas – mokesčių.
Nuo šių metų liepos įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pakeitimai, baudas už kartelinius susitarimus gavusios įmonės pirmiausia privalo jas sumokėti, o tik paskui bylinėtis.
„Irdaivos“ ar PST atveju ši nuostata netaikoma. Bet, anot rinkos dalyvių, vien paskelbus apie didžiulę baudą įmonės iš esmės praranda kreditavimo galimybę – bankai arba iš viso atsisako finansuoti nepatikimą bendrovę, arba pritaiko milžiniškus procentus.
Siūlo taisyti įstatymą
Kai kurioms bendrovėms, kurios bylinėjasi su Konkurencijos taryba, atstovaujantis advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ teisininkas Marius Juonys neslėpė, kad už konkurencijos pažeidimus ir ypač kartelinius susitarimus verslo subjektus bausti būtina.
„Tačiau klausimas, ar visais atvejais tos baudos adekvačios. Kita vertus, pastaruoju metu pasikeitė baudų skaičiavimo bazė, į kurią įtraukiama ne tik pati pažeidimą padariusi įmonė, bet ir su ja susijusių bendrovių grupė.
Kai maksimali bauda gali siekti 10 proc. metinių pajamų, tai yra didžiulis skirtumas, ar tai bus vienos įmonės, ar visos grupės apyvarta.
Be to, tokią praktiką Konkurencijos taryba pradėjo taikyti savo iniciatyva. Įstatymai nebuvo pakeisti, nors, mano įsitikinimu, tai padaryti privaloma,“ – svarstė M.Juonys.
Anot jo, Konkurencijos taryba užsiminė, kad įstatymai galėtų būti patikslinti atsižvelgus į dabartinę praktiką.
„Bet ar gali būti, kad pirmiausia keičiama tvarka, o tik paskui teisės aktai? Jei baudų lygis yra toks, kad neatgraso nuo pažeidimų, tuomet pokyčių reikia. Tik jie turi būti įtvirtinti įstatymu“, – aiškino teisininkas.
Solidari atsakomybė visiems
Viešą atsakymą į „Ellex Valiūnas“ teisininko nuomonę portale delfi.lt paskelbęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad 10 proc. metinių pajamų riba nėra pačios tarybos išradimas.
„Europos Komisija taip pat taiko tokį baudos maksimumą, o nuo 2021 metų vasario ši riba turės būti nubrėžta visų ES šalių konkurencijos teisės aktuose, kai ES narės privalės perkelti vadinamosios ECN+direktyvos (ja siekiama suteikti daugiau galių ES šalių konkurencijos institucijoms) nuostatas“, – rašė Š.Keserauskas.
Anot jo, šioje direktyvoje taip pat numatyta solidari atsakomybė vieną ekonominį vienetą sudarantiems juridiniams asmenims.
„Nuo 2014 metų iki 2019 metų spalio 17 dienos Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nubaudė 95 ūkio subjektus (daugumą – už kartelinius susitarimus). Pasibaigus teismų procesams (kai kurie tebevyksta) baudos galutiniu teismo sprendimu buvo sumažintos 5 įmonėms, o visiškai panaikintos – 3 bendrovėms.
Iš jau minėtų 95 baustų ūkio subjektų 2014–2019 metais keturios baudų nesumokėjusios bendrovės bankrutavo arba paskelbė bankrotą. Negaliu atmesti fakto, kad kai kurios bendrovės galėjo baigti savo egzistavimą verslo pasaulyje tik dėl to, kad nereikėtų mokėti skirtos baudos į valstybės biudžetą“, – delfi.lt rašė Š.Keserauskas.
Teismai baudas sumažina
Kai kurios bylos baigiasi toli gražu ne priežiūros institucijos naudai. 2009 ir 2012 m. buvo panaikintos bendrovėms „Rokiškio sūris“ ir „Marijampolės pieno konservai“ skirtos baudos, kurios svyravo nuo 256 tūkst. iki 1,65 mln. litų (atitinkamai 74 tūkst. ir 477 tūkst. eurų). 2014 metais teismas panaikino nutarimą įmonei „Litcon“ skirti 615 tūkst. litų (178 tūkst. eurų) baudą.
Reikšmingai sumažintos sankcijos – taip pat ne naujiena. Tuometei „Mažeikių naftai“ skirta 32 mln. litų (9,27 mln. eurų) bauda teisme 2008 metais sumažinta 76 procentais – iki 7,8 mln. litų (2,26 mln. eurų).
2016 metais teismas sumažino įmonei „Mantinga“ skirtą baudą 51 proc. – nuo 15,3 iki 7,4 mln. litų (atitinkamai 4,43 mln. ir 2,14 mln. eurų). „Maxima LT“ bauda sumažinta penktadaliu – 16,8 mln. iki 13,6 mln. eurų).
Bausti – protingai
Valdas Sutkus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
„Sąžininga konkurencija yra būtina, o už jos pažeidimus privaloma bausti. Tačiau kai kalbama apie susijusias įmones, reikia pasitelkti protingumo kriterijus.
Jei savininkas valdo, tarkime, dvi statybos bendroves ir abi jos nusižengia, tuomet visiškai suprantama, kad sankcijos taikomos abiem.
Tačiau jeigu įstatymą pažeidžia tik viena, tuomet reikia atidžiai išnagrinėti, ar tikrai verta bausti abi. Juk būna atvejų, kai savininkai yra nusišalinę nuo įmonių valdymo, net nežino, kas jose dedasi.
Taip pat praverstų proporcingumo kriterijus – baudos turi atgrasyti nuo neteisėtos veiklos, tačiau jeigu jos tampa bankroto priežastimi, tai verta svarstyti, ar tokia nuobauda yra adekvati. Juk nelieka verslo, darbo vietų, mokesčių.“
