SGD terminalo vadovas A. Molis – apie terminalo ateitį ir latvių veiksmus

Valstybės valdomos „Klaipėdos naftos” (KN) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui žymint penktus veiklos metus, „Klaipėdos naftos” SGD direktorius Arūnas Molis pristatė terminalo įsigijimo perspektyvas ir teigė, kad terminalas Lietuvos gyventojams jau atsipirko.

2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGDlaivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujųtiekėjo iš Rusijos.<br>G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis pirmadienį pristatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartojimo tendencijas ir kokią vertę kuria terminalas „Independence“.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Indrė Naureckaitė

Oct 28, 2019, 10:09 AM, atnaujinta Oct 28, 2019, 1:39 PM

„Jeigu bręsta sprendimas dėl laivo – saugyklos įsigijimo, reikia pasikalbėti apie šio projekto perspektyvas”, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė A.Molis.

Pasak jo, terminalas jau iš esmės atsipirko. A. Molio teigimu, jeigu vertintume per Nepriklausomybės aspektą, tai negali būti vertinama pinigais. Tačiau vertinant iš finansinės pusės, galimybė mokėti rinkos kaina Lietuvos vartotojams leido sutaupyti virš 100 mln. eurų.

Šis skaičiavimas grįstas prielaida, jei iki 2018 metų gyventojai būtų suvartoję tiek pat dujų, kiek 2018-aisiais, galiojant 2014 metų dujų kainoms. 

Dujos atpigo

„Vienas iš kritikų pastebėjimų yra tas, kad SGD kainos Europoje arba mūsų regione ir taip atpigo, ir dėl to mažesnė SGD kaina nebūtinai terminalo nuopelnas. Grafikai rodo kitokią situaciją. Kainų skirtumas, tarp tos, kuri yra mokama Lietuvos vartotojų, lyginant su tarptautiniais indeksais prieš pastatant terminalą Lietuvoje, buvo tikrai žymus, indekso kaina nuo dujų kainos Lietuvoje galėjo skirtis 7-8 eurais už megavatvalandę”, – kalbėjo A. Molis.

„Po SGD terminalo atsiradimo Lietuvoje, Lietuvos vartotojai arba moka kainą pagal indeksą, arba kartais netgi susidaro tokia situacija, kad dujos į Lietuvą yra importuojamos už mažesnę, negu indeksas, kainą”, – pridūrė jis.

Prioritetinis klausimas

Pasak A. Molio, principiniai sprendimai dėl laivo – saugyklos išpirkimo valstybės institucijose jau yra priimti. Praeitų metų gruodžio 18 dieną buvo pakeistas SGD terminalo įstatymas, kuris numato, kad Lietuvai SGD terminalo reikės iki 2044 metų.

„Sprendimas šiuo metu ir yra įgyvendinamas. Svarbu paminėti, kad projekto įgyvendinimas, ilgalaikio tiekimo užtvirtinimas yra laikomas Vyriausybės prioritetu. Kalbama ne vien apie laivo – saugyklos įsigijimą, bet ir tolygesnį mokesčio už nuomos paskirstymą iki 2044 metų. Tam, kad būtų įmanoma šiuo metu mokamą su terminalu susijusią saugumo dedamąją nuo maždaug 66 mln. eurų sumažinti 40 proc., maždaug 27 mln. eurų per metus”, – aiškino A. Molis.

Pasak jo, tokią valstybės pagalbą (nes norint tą padaryti reikėtų skolintis, o skolintis reikėtų su valstybės garantija), neseniai pavyko suderinti su Europos Komisija.

„Netrukus turėtų būti teikiami siūlymai ir reguliatoriui, atitinkamai perskaičiuoti saugumo dedamąją. Tokiam siūlymui pateikti dar reikėtų įgyvendinti keletą svarbių sąlygų, galų gale ir Seimas turėtų priimti nutarimą dėl valstybės garantijos”, – pridūrė jis.

Jo teigimu, tai padaryti planuojama iki kitų metų sausio 1 dienos. 

Pasak A. Molio, jeigu prieš perkant laivą būtų sumažinta saugumo dedamoji, ją tolygiau paskirstant per visą laivo naudojimo laikotarpį iki 2044 metų, tai visuomenei sukurtų papildomą 24 mln. eurų socialinę ir ekonominę naudą.

Veiksmų plane SGD terminalo laivo – saugyklos pirkimo konkurso pradžia numatyta 2020 pirmajame pusmetyje. Tuo metu sprendimas dėl konkretaus laivo turėtų būti priimtas iki 2022 metų pabaigos, nusprendžiant, ar perkamas šiuo metu Klaipėdoje esantis „Independence”, ar kitas variantas.

Latvija iš Lietuvos dujų pagamintą elektrą parduoda atgal Lietuvai?

Viešojoje erdvėje sklandanti nuomonė, kad Latvija per Lietuvos SGD terminalą importuoja dujas, gamina elektrą ir elektrą eksportuoja atgal į Lietuvą, pasak A. Molio, yra įdomi, bet sunkiai patvirtinama.

„Nėra taip lengva pasakyti, iš kur Latvijos elektros energijos gamintojas tiksliai pirko dujas, jeigu jis tuo metu pagamintą elektros energiją eksportavo į Lietuvą. Teoriškai tokia situacija galėjo susiklostyti, aš manau, kad iš to, jog į Lietuvos rinką pateko Latvijoje pagaminta elektra, turbūt mūsų elektros vartotojai išlošė, jis turėjo galimybę įsigyti tą elektrą pigiau”, – kalbėjo A. Molis.

Pasak jo, negalima teigti, kad kaimyninės valstybės niekaip neprisideda prie terminalo išlaikymo – yra išdujinimo tarifas. 

„Visos įmonės, kurios naudojasi terminalu, vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai, turi padengti išdujinimo kaštus. Už išdujinimą moka visi vienodai, nesvarbu, kas juo naudotųsi. Aišku, tai nepadengia visų terminalo sąnaudų, bet išdujinimo tarifas priklauso nuo kitų gamtinių dujų tiekimo ir paskirstymo tarifų. Jis šiuo metu nėra didelis, bet jis kinta”, – pasakojo KN SGD vadovas.

Pasak jo, kadangi tarifas buvo ypatingai mažas, galima tikėtis, kad gamtinių dujų išdujinimo tarifas augant įėjimo taškuose taikomam dujų įleidimo tarifui irgi galėtų didėti. 

Teiginiams, kad nors terminalas atsirado norint atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, tačiau į terminalą vis tiek jos patenka, A. Molis atsako, kad reikia atkreipti dėmesį į rusiškų dujų terminale kiekį. Pasak jo, per penkerius metus rusiškos dujos terminale sudarė tik 2 proc, o per 2019 metų laikotarpį -  mažiau nei 10 proc. 

„Sakyti, kad jos daro ženklesnę įtaką terminalo tikslui, yra sudėtinga. Nes didžioji dalis dujų keliauja iš Norvegijos, Jungtinių Valstijų, kitų krypčių”, – aiškino A. Molis.

Dujų paklausa kinta

Pasak A. Molio, nors gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį krito, biokuras keitė gamtines dujas, vis dėlto paskutiniuoju metu gamtinių dujų vartojimas stabilizavosi.

„Per pirmąjį 2019 metų pusmetį gamtinių dujų vartojimas netgi ženkliai išaugo. Gamtinės dujos visų pirma atpigo, tapo prieinamesnės, antra, gamtinės dujos gali būti vartojamos vietoj gerokai taršesnio kuro transporto arba elektros energijos gamybos srityje”, – kalbėjo KN SGD direktorius

„Elektros elektros gamyba iš dujų bus Lietuvai aktuali bent ateinančius 15-20 metų, kol bus galima pasiekti mūsų energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, beveik visą energiją pasigaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių”, – pridūrė jis.

Anot KN SGD vadovo, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, gamtinių dujų vartojimas augs, kadangi vis labiau bus keičiamos anglys. Mūsų regione kitas žingsnis būtų dujų panaudojimas elektros energijos gamybai ir transporto srityje.

Švenčiamas penkmetis

lrytas.lt primena, kad prieš penkerius metus į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, kurį Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“. 

SGD terminalu Lietuvoje siekta panaikinti vieno dujų tiekėjo monopoliją ir sukurti konkurenciją tarp skirtingų dujų šaltinių bei dujų pristatymo būdų, kas vartotojams suteikia palankiausią kainą.

Iki „Klaipėdos naftos valdomo SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais dujos į Baltijos šalis vamzdynu tekėjo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos „Gazprom“. 

Vyriausybė ir Seimas yra pritarę planui po 2024 metų įsigyti terminalo laivą-saugyklą, tam valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų.

Šiandien SGD terminalu naudojasi trys Lietuvos įmonės: „Achema“, „Ignitis“ ir „Imlitex“, dabar ir „Eesti energia”.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.