Lietuvišką pieną pigiai supirkę lenkai pirkėjus vilioja geromis kainomis

Lietuvoje pieno trūksta, o rudenį, pasibaigus ganiavos laikui, – dar labiau. Mūsų šalis nebėra ta valstybė, kuri juo pagirdytų kitus. Nors pieno upės teka į abi puses, importas smarkiai pranoksta eksportą.

 Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
 Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Karvių Lietuvoje mažėja, todėl pieno importuojama vis daugiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 31, 2019, 10:32 AM, atnaujinta Oct 31, 2019, 10:54 AM

„Žaliavinis pienas brangsta. Pirmieji kainų pokyčiai atsirado spalio pradžioje, pamažu jie, tikėtina, atsiris ir iki vartotojų. Tie keli papildomi centai už kilogramą pieno, atrodytų, smulkmena, bet kai kiekis yra didelis, svarbi pati tendencija.

Ūkiams už natūralaus riebumo pieno kilogramą rugsėjo mėnesį dar mokėdavome apie 0,32 euro be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), dabar – jau daugiau“, – sakė „Norfos“ parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Apskritai pieno produktų gamyboje neįmanoma išvengti svarstyklių.

„Šiltuoju sezonu krinta sviesto vartojimas, smunka ir jo kaina, todėl vasarą jo net nemušdavome – tai nuostolinga.

Pirkdavome jį iš kitų įmonių ir fasuodavome. Tačiau pingant riebalams ima brangti lieso pieno produktai, nes didėja jų perkamumas, pavyzdžiui, liesos varškės. Orai atvėso, todėl netrukus prasidės atvirkštinis procesas – ims brangti pieno riebalai, o liesi produktai, tikėtina, atpigs“, – aiškino D.Dundulis.

Pokyčiai – per metus

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pastarąjį mėnesį pieno produktų lentynose ryškesnių pokyčių nebuvo – keitėsi tik varškės sūrių kainos.

22 proc. riebumo sūrio kilogramas nuo rugsėjo vidurio iki šiol vidutiniškai pabrango 7,4 proc. – iki 6,85 euro, 13 proc. riebumo – kone 16 proc. – iki 6,79 euro.

Tačiau metų kainų pokytis atitinkamai tesudarė 3 ir 1 proc.

Vidutinė sviesto kilogramo kaina pastarąjį mėnesį nesikeitė, tačiau per metus – nuo pernykščio spalio iki šiol ji padidėjo 12 proc. – iki 10,73 euro.

Lietuvoje sviestas yra gerokai brangesnis nei Lenkijoje.

Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį Lenkijoje mažmeninė sviesto (82,5 proc. riebumo) kaina buvo 6,54 euro už kilogramą – 16 proc. mažiau negu praėjusių metų rugpjūtį.

Lenkijoje gerokai mažesnis ir pridėtinės vertės mokestis maisto produktams – jis siekia 5 proc., Lietuvoje – 21 proc.

Kainas diktuoja užsakovai

Pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių pieninės eksportas sudaro apie 80 proc. gamybos – sūrius ir kitus pieno produktus ji gabena daugiau nei į 50 šalių. Kadangi dirba užsienio rinkoms, žaliavinio pieno jai reikia daug.

„Manau, jog tėra likęs stereotipas, kad prasidėjus šaltajam sezonui pieno supirkimo kainos didėja, nes ima trūkti žaliavos.

Taip būdavo pieš kokius 10 metų. Tačiau pastaruosius kelerius metus sezoniškumas nebedaro įtakos pieno supirkimo kainoms.

Viena vertus, pieną didžiosioms įmonėms tiekia stambūs ūkiai, kuriuose žiemą primilžis nedaug tesumenksta. Antra, pieno kaina labiausiai priklauso nuo to, ar produktų savikaina leidžia už jį mokėti daugiau.

Mes juk esame tik tarpininkai – nuperkame žaliavą, perdirbame ir parduodame prekybininkams. Savikainoje žaliavos kaina sudaro apie 70 proc.“, – kalbėjo Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.

Pieno kiekis menksta

Nors Lietuvos pieno perdirbimo pramonė pirmauja Baltijos šalyse, tačiau mūsų šalies ūkiuose jo kasmet primelžiama vis mažiau.

ŽŪIKVC duomenimis, 2015 m. gamintojai Lietuvos įmonėms pardavė 1,436 mln. tonų pieno.

Nuo 2016-ųjų jie pradėjo pardavimą ir kitoms ES šalyse registruotoms įmonėms – vietos perdirbėjams pardavę 1,409 mln. tonų, dar 750 tonų nusiuntė į kitas rinkas.

Užpernai saviems atiteko 1,395 mln. tonų pieno, dar 1770 tonų parduota svetimiems, pernai atitinkamai – 1,356 mln. ir 6,3 tūkst. tonų.

Šiemet per 9 mėnesius Lietuvos įmonėms parduota 1,026 mln. tonų pieno, kitoms – 8,86 tūkst. tonų.

Bendra vidutinė žalio pieno kilogramo supirkimo kaina iš šeimos ūkių ir ūkininkų rugsėjį buvo 0,262 euro (be PVM). Per mėnesį ji pakilo apie 6 proc. Žemės ūkio bendrovėms už kilogramą pieno buvo mokama 0,316 euro – 3,3 proc. daugiau.

Anot Lietuvos pienininkų asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, kaimynai nuosekliai stambina pieno ūkius ir remia perspektyvius mažuosius šeimos ūkius, todėl jie modernizuojami.

Tokia kaimynų strategija leidžia nuosekliai stiprinti konkurencines pozicijas pieno žaliavų rinkoje.

E.Simonis sakė, kad mūsų šalyje pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių ūkių vidutinis dydis yra 11 karvių, Latvijoje – 19, Estijoje – 160.

Bet Lietuvoje perdirbama daug daugiau pieno, nei tiekia vietos gamintojai, todėl jo nemažai importuojama.

Skaičiai ir faktai

ŽŪIKVC duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje veikė 32 481 pieno ūkis, kuriuose buvo laikomo 249 057 karvės.

Tačiau iš to skaičiaus pienas parduoti melžiamas maždaug 20 tūkst. ūkių – kiti žmonės gyvulius lako savo reikmėms.

2015 metų rudenį ūkių buvo 56 718, juose karvių – 312 370.

Prekyba žaliaviniu pienu

Statistikos departamento duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius žaliavinio pieno eksportas sudarė 70 068 tonas, importas – 323 983 tonas.

Pernai į užsienį išvežta 101 337 tonų pieno, importuota 478 512 tonų. 2017-aisiais eksportas sudarė 82 870, importas – 433 622 tonų.

2017-aisiais į Estiją buvo išgabenta 809 tonos pieno, o importas iš jos siekė 139 431 toną. Atitinkamai prekyba su Latvija siekė 17 623 ir 269 678 tonas.

Pernai į Estiją buvo išvežta perpus mažiau pieno – 415 tonų, importuota 140 934 tonos. Į Latviją ištekėjo 26 655 tonos pieno, atsivežta iš jos – 306 043 tonos.

Daugiausia lietuviško pieno nupirko lenkai, 2017-aisiais – 64 009 tonas, pernai – 74 041 toną. Užpernai iš jos buvo atsigabentos 24 308, pernai – 31 292 tonos žaliavinio pieno.

Lietuviams Lenkijos rinka patraukli, nes už parduotą kilogramą pieno lenkai sumoka 0,31 euro, tuo trapu mūsiškės įmonės, pirkdamos žaliavinį pieną Lenkijoje, moka 0,23 euro.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.