Lietuvos pašto atstovai pranešė, kad 4,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato Laisvės alėjoje aukcionas vyks gruodžio 18–19 dienomis.
2017-aisiais pasiūlius Kauno centrinio paštą rinkai jo vertė buvo beveik 1,62 mln. eurų.
Statinys buvo siūlomas ir Kauno savivaldybei, tačiau iš jos atskriejo neigiamas atsakymas.
Regi geresnių pirkinių
Nekilnojamojo turto investuotojas Vytautas Švirinas spėjo, kad Kauno centrinio pašto pastato už skelbiamą kainą parduoti nepavyks.
„Rinkoje galima rasti patrauklesnio nekilnojamojo turto už mažesnę kainą“, – įsitikinęs verslininkas. Jo nuomone, pastatas nepasižymi funkcionalumu. Verslo objektui visiškai netinka aukšti laiptai, priekinėje dalyje nėra vitrinų. Viešbučiui pastatas pernelyg mažas, o restorano įrengimas niekada neatsipirktų.
„Pastatas gali sudominti investuotoją, kuris jau turi jo pritaikymo idėją. Vien kaip nekilnojamasis turtas šis statinys nebus patrauklus“, – kalbėjo V.Švirinas.
Nereikėtų pamiršti, kad statinys įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jį rekonstruoti bus ir brangu, ir sudėtinga.
Ragino sukrusti bankininkus
Žinomas architektas Gintautas Natkevičius pritarė, kad centrinio pašto pastatas nėra tipinis verslo objektas, tačiau jis galėtų sudominti neįprastų minčių turintį žmogų.
„Reikia specifinio pirkėjo, kuris turi sumanymą, kaip nesugriaunant pastate tvyrančios dvasios nuveikti ką nors gražaus“, – svarstė G.Natkevičius.
Jis pateikė ir pavyzdį – MO muziejų Vilniuje. Jo savininkai pasirinko itin brangiai kainuojančią vietą sostinėje, pastatė ir įrengė brangiai kainavusias patalpas. Išlaidos buvo labai didelės, tačiau muziejus labai greitai tapo svarbiu traukos centru.
Architektas mano, kad prašmatniam restoranui įrengti pastatas galbūt tiktų, tačiau abejojo tokio projekto sėkme.
G.Natkevičius užsiminė apie galimybę patalpose įkurdinti banko padalinį.
„Didiesiems bankams tokios patalpos turbūt nebus įdomios, tačiau galbūt tiktų nedideliam lietuviško kapitalo bankui“, – svarstė žinomas Kauno architektas.
Avarija išryškino spragas
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko bandant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Susiję straipsniai
Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė, neva pastatas turi likti valstybės nuosavybe, tačiau vėliau buvo nuspręsta kitaip ir šis turtas atsidūrė ant prekystalio.
Iš pradžių Lietuvos pašto vadovai planavo dalį patalpų palikti savo reikmėms, tačiau vėliau nusprendė išsikraustyti į „Akropolį“.