Sumažės ministerijų, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičius. Kad būtų sumažinta administracinė našta verslui ir gyventojams, bus atsisakoma perteklinio reglamentavimo, stiprinamas valstybės institucijų bendradarbiavimas.
Tokie įsipareigojimai įrašyti Vyriausybės programoje. Tačiau tikrovė – visai kitokia, nes ir taip gausi valdininkų armija siekia dar labiau išpūsti savo gretas. Tą įrodo VERT siekis sukurti papildomų etatų, kuriuos turėtų išlaikyti verslininkai.
Užsigeidė atskiro skyriaus
Remiantis Energetikos įstatymu, nuo šių metų liepos VERT perleista teisė išduoti, stabdyti ar naikinti leidimus verstis didmenine bei mažmenine prekyba naftos produktais.
Anksčiau tuo užsiimdavo savivaldybės, o dabar – VERT, kuri buvo sukurta prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prijungus Valstybinę energetikos inspekciją.
Čia užsimota įkurti atskirą skyrių, kuris užsiimtų prekiaujančių naftos produktais įmonių priežiūra. Bet ne pačios VERT lėšomis – už tai verčiamos susimokėti įmonės, kurios užsiima šia veikla.
Verslininkų skaičiavimais, penkiems valdininkams išlaikyti tektų pakloti net iki 350 tūkstančių eurų per metus. Vienai įmonių tektų pakloti net iki 20 tūkstančių eurų.
Tai reiškia, kad už vieną prekybos vietą (degalinę ar kitokią) tektų atseikėti apie 153 eurus, ir taip kasmet. Anksčiau už leidimą verstis šia veikla užtekdavo žyminio mokesčio, kuris siekdavo apie 490 eurų. Beje, šio mokesčio atsisakyti neketinama.
Biudžeto lėšų nebepakanka?
„Šis projektas mus pasiekė vasarą, o pastaboms pateikti buvo paliktos vos trys dienos. Matyt, manė, kad visi atostogauja ir nieko nepastebės.
Tačiau tikrai nesirengiame tylėti, kreipėmės ir į Seimą, ir į Prezidentūrą, nes šiuo atveju reikia rimto įsikišimo“, – sakė Lietuviškų degalinių asociacijos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Pasak jo, per konsultacijas su VERT atstovais nuskambėjo ironiškų pastabų – neva, ką jums čia reiškia keli tūkstančiai eurų per metus.
„Pirmiausia reikia uždirbti tokius pinigus. Bet net ne jie svarbiausia – juk ši tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kodėl turime mokėti visus kitus mokesčius ir dar papildomai atseikėti jai išlaikyti? Kažkoks abonentinis mokestis neaišku už ką.
Aiškina, neva verslas bus kontroliuojamas, kaip laikosi įstatymų, bus teikiamos konsultacijos. Bet ir taip tos kontrolės yra per akis.
Toks įspūdis, kad aš kasu griovį, o kažkas, stovintis ant kranto, aiškins man, kuria ranka turiu laikyti kastuvą“, – piktinosi V.Šukys.
Vietoj 11 prievaizdų 12
Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentę Daivą Jokšienę irgi apstulbino terminas, per kurį buvo prašoma atsiųsti atsiliepimą. Ne mažiau keista pasirodė ir sudėtinga formulė, pagal kurią apskaičiuojamos įmokos VERT.
„Į ją įeina darbuotojų algos, komandiruočių išlaidos, atostoginiai, kompiuterių įsigijimas, automobilių pirkimas, darbo vietų kūrimas. Iš esmės tai atrodo kaip ketinimas įkurti naują įstaigą“, – piktinosi D.Jokšienė.
Pasak jos, apie griežtesnę didmeninės prekybos naftos produktais kontrolę pradėta kalbėti dar 2016 metais, kai kilo skandalas dėl pridėtinės vertės mokesčio slėpimo šiame sektoriuje. Tačiau vėliau buvo įtraukti ir mažmenininkai.
„Priežiūra turi būti, tačiau ji ir taip yra. Mūsų srities įmones nuolat kontroliuoja 11 institucijų, kurioms nereikia papildomai mokėti už tai, o dabar norima sukurti dvyliktą ir dar įvesti mokestį. Tačiau ar tikrai tai būtina?
Juk visos bendrovės teikia ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Registrų centrui, Darbo saugos inspekcijai, kitoms įstaigoms. Jei vykdomi techniniai patikrinimai, po jų surašomi aktai su pastabomis ar trūkumais, kuriuos reikia ištaisyti. Gali tikrinti ką tiktai nori, nes visi duomenys yra kitose institucijose“, – aiškino D.Jokšienė.
Skaičiuoja, kaip tik nori
VERT pirmininko pavaduotojo Jono Makausko pasirašytame dokumente teigiama, kad tokia tvarka, kai rinkos dalyviai neva užtikrina finansinę reguliuotojo nepriklausomybę, atitinka įvairias ES direktyvas.
„Finansinis nepriklausomumas turi užtikrinti nepriklausomos reguliavimo institucijos galimybes turėti atskirus metinius biudžeto asignavimus ir savarankiškai vykdyti paskirtą biudžetą“, – aiškinama rašte.
ES direktyvose nėra nurodytas joks būtinas finansavimo modelis – dėl jo gali apsispręsti pačios Bendrijos narės.
Bet liepą įsigaliojusiose Energetikos įstatymo pataisose numatyta, kad įmokų už VERT atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas, susijusias su prekybos naftos produktais rinkos dalyvių priežiūra, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato pati VERT.
Kitaip tariant, niekas iš aukštesnių valstybės institucijų to nekontroliuoja.
Antai Seimo Ekonomikos komitetas tesugebėjo paaiškinti, kad parlamento statute nėra nuostatų, kurios leistų Seime rengti viešas konsultacijas dėl VERT parengto projekto.
Gali užsimanyti ir kiti
Naftos produktų prekiautojus konsultavę teisininkai įžvelgė nemažai spragų.
Pasak jų, pati VERT įmoka ir jos apskaičiavimo formulė nėra konkreti ir aiškiai apibrėžta. O svarbiausia, kad ji visiškai neatitinka Energetikos ir Viešojo administravimo įstatymų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad rinkliavos gali būti taikomos tik už teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus.
„Šiuo atveju įmokos apimtis nepagrįstai išplečiama, o pati įmoka mokama už visą ir bet kokią VERT veiklą apskritai, įskaitant subjektų priežiūrą, skundų nagrinėjimą, konsultavimą ir pan.“, – aiškinama teisininkų išvadose.
„Yra daugybė institucijų, kurių akiratyje esame nuolat, – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Mokesčių inspekcija, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas. Gal ir jos paprašys susimokėti už kontrolę?
Tik kam tokiu atveju mes išvis mokame daugybę mokesčių? Kita vertus, kas gali užtikrinti, kad esant tokiai tvarkai VERT jau kitąmet neužsimanys padidinti įmokų? Be to, kaip tie keli specialiojo skyriaus darbuotojai per metus patikrins apie 400 degalais prekiaujančių bendrovių? Akivaizdu, jog tai bus vien „popierinis“ darbas“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas V.Šukys.
Susimokės patys pirkėjai
Pasak V.Šukio, iš esmės taip gimsta valdininkų kasta, kuri pati sau nusistato sotaus gyvenimo taisykles, o už viską turi sumokėti verslininkai. Net ir tais atvejais, kai iš šių specialistų paslaugų jie negauna jokios naudos.
Tiesa, mokėti teks ir degalų pirkėjams. „Ne įmokos dydis ar bendra suma yra svarbiausia – kad ir kokia ji būtų, tai yra pinigai, kuriuos reikia uždirbti. O juk dar laukia ir papildomos valdymo sąnaudos, kai atsiras nauja kontrolės institucija.
Aišku, įmonės pačios gali mažinti išlaidas, tačiau yra ir tam tikros ribos. Todėl galiausiai tokie mokesčiai gula ant vartotojų – eilinių degalų pirkėjų – pečių“, – tvirtino Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė.
