Po 30-ies metų mūsų vėl gali būti 3 milijonai – ir tai ne mokslinė fantastika

Iki 2050 metų Lietuvos gyventojų gali likti apie 1,7 milijono. Optimistiškesniu vertinimu – 2,5 milijono. Bet yra ir tokie skaičiavimai, kurie rodo, kad po trisdešimties metų mūsų vėl gali būti 3 milijonai. „Tai – ne mokslinė fantastika, o visai reali prognozė. Jai įgyvendinti reikėtų, kad iš Lietuvos kasmet išvyktų ne daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių“, – tarptautinėje konferencijoje „Užimtumas ateityje: pokyčiai, iššūkiai ir galimybės“ sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.

2018-ieji buvo geriausi metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kai šalies gyventojų skaičius dėl emigracijos ir imigracijos traukėsi mažiau nei 5 tūkstančiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2018-ieji buvo geriausi metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kai šalies gyventojų skaičius dėl emigracijos ir imigracijos traukėsi mažiau nei 5 tūkstančiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviams didelę įtaką turi darbo užmokesčio lygis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviams didelę įtaką turi darbo užmokesčio lygis.<br>M.Patašiaus nuotr.
B.Gruževskis.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Gruževskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviams didelę įtaką turi darbo užmokesčio lygis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviams didelę įtaką turi darbo užmokesčio lygis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 7, 2019, 1:39 PM, atnaujinta Nov 7, 2019, 2:06 PM

Pernykščiai, 2018-ieji, buvo geriausi metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kai šalies gyventojų skaičius dėl emigracijos ir imigracijos traukėsi mažiau nei 5 tūkstančiais. „Jaučiu, kad šiemet bus proga išgerti šampano – saldo bus teigiamas“, – prognozavo B.Gruževskis.

Tačiau grėsmingai atrodo kitos prognozės: artimiausius du dešimtmečius iš darbo rinkos Lietuvoje reguliariai pasitrauks iki 7 tūkst. darbuotojų daugiau, nei ateis naujų. Dramatišką padėtį galima bandyti švelninti stabdant gyventojų išvykimą, pensinio amžiaus darbuotojų išlaikymą darbo rinkoje, o taip pat – ir didinant Lietuvos patrauklumą.

„Lietuviams didelę įtaką turi darbo užmokesčio lygis. Kuo būsim skaidresni, labiau atsakingi, kalbant apie ekonominę drausmę, tuo būsim patrauklesni“, – kalbėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas.

Taškomės talentais

Atlyginimo svarbą akcentavo ir Astas Savanevičienė, Kauno technologijos universiteto mokslo grupės Tvarus valdymas pagrindinė tyrėja.

Jos teigimu, Globalių talentų konkurencingumo indekse Lietuva pasauliniu mastu užima neprastą – 35-ąją – vietą. Pasaulio lyderių trejetukas pagal darbuotojų įgalinimo, pritraukimo, augimo ir išlaikymo gebėjimus, profesinius techninius gebėjimus ir bendrąsias globalias žinias atrodo taip: Šveicarija, Singapūras ir JAV. Europos lygiu Lietuvos rodiklis ne toks geras, kaip pasauliniu mastu – esame 21-ieji, kai estai viso pasaulio reitinge užima 23-ąją vietą. Tačiau viena didžiųjų problemų yra ta, kad Lietuvoje negebama išsaugoti talentų.

„Darbdaviai seniai verkia, kad trūksta inžinierių ir darbininkų. Bet pažiūrėkime, kokias algas siūlo pastariesiems. Ar tai – orus gyvenimas? Todėl žmonės išvažiuoja arba užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir galbūt randa būdų užsidirbti nelegaliai. Kalbant apie inžinierius, jei nevertinsime IT specialistų, tai pamatysime, kad vadybininkas uždirba daugiau“, – komentavo A.Savanevičienė.

Jų reikės labiausiai

Vis dėlto ateityje darbo rinkai labiausiai stigs ne darbininkų. Tyrėja iš KTU išskyrė profesijas, kurios ateityje bus svarbiausios. Paprastai kalbant, tai bus visos su informacinėmis technologijomis (IT) susijusios profesijos, žmogiškųjų išteklių specialistai ir finansistai-analitikai. Tačiau greta techniškųjų kompetencijų atsiranda labai svarbios, žmogui būdingos kompetencijos: gebėjimas bendrauti, gebėjimas suprasti vienas kitą, empatija, emocinė inteligencija, kūrybiškumas.

Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo buvęs vadovas Fonsas Leroy tikras: dabar darbo rinkoje aktyviems žmonėms per savo gyvenimą teks pakeisti daug daugiau darbų, nei reikėjo jų tėvams. Dėl robotizacijos, technologijų gali prisieiti keisti net ir darbo profilį. „Nebegalima tikėtis profesijos visam gyvenimui. Tai bus darbo rinka, kai žmonės turės nuolat prisitaikyti“, – tarptautinėje konferencijoje „Užimtumas ateityje: pokyčiai, iššūkiai ir galimybės“ sakė F.Leroy.

A.Savanevičienė, Kauno technologijos universiteto mokslo grupės Tvarus valdymas pagrindinė tyrėja, dar kategoriškesnė. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų dėl ketvirtosios pramonės pasaulyje robotai pakeis 800 mln. darbuotojų. „Tačiau tai nereiškia, kad neatsiras naujų darbo vietų. Vis dėlto reikės mokytis visą gyvenimą. Labai tikėtina, kad vieną sykį per gyvenimą pakeisti kvalifikaciją nebus gana“, – sakė A.Savanevičienė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.