„Bankų mokestis yra pats blogiausias scenarijus bankams, jų klientams ir visai ekonomikai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ilgametis Lenkijos bankų priežiūros pareigūnas M.Zygierewiczas.
Eksperto teigimu, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,1 procento.
M.Zygierewiczo teigimu, Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 proc. 2015 metais iki 2,68 proc. 2017 metais.
Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 proc. (palūkanos Lietuvoje – 2,38 procento). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.
„Nors įvedant mokestį buvo tikėtasi didesnės bankų konkurencijos ir mažųjų rinkos dalyvių plėtros, įvyko priešingai – finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai.
Taip pat jau ryškėja tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus“, – akcentuoja lenkų ekspertas.
Jo teigimu, kai kurie užsienio kapitalo bankai apskritai atsisako padalinių bei filialų Lenkijoje, ir didžiajam šalies verslui skolina tiesiogiai iš motininių bankų užsienyje, šitaip apeidami mokestį. Pačių Lenkijos bankų plėtra į užsienį tokiomis sąlygomis tampa vis sunkiau įmanoma.
Siūlo kitokį mokestį
Buvusioje konkurencingoje Lenkijos bankų rinkoje dabar veikia aštuonių stambių bankų grupė, kuri uždirba didžiausius pelnus.
M.Zygierewiczas teigė, jog jeigu Lietuvai reikia bankų mokesčio, valstybė jį turėtų sukonstruoti kitaip, negu jis buvo sukonstruotas Lenkijoje.
„Toks mokestis, koks buvo įvestas Lenkijoje, naudingas tik valstybės biudžetui, tačiau nei bankams, nei bankų klientams ar ekonomikai apskritai jis nebuvo naudingas. Geriau remkitės kitų Europos valstybių pavyzdžiais, žiūrėkite, kokius sprendimus pasirenka jos. Taip pat svarbu priimti įstatymus, kurie geriausiai atitinka jūsų vietinę bankų sektoriaus struktūrą“, – patarė ekonomistas.
Jo teigimu, planuojama mokesčio struktūra nėra teisinga, nes jis taikomas bankų aktyvams. Pasak ekonomisto, užsienio valstybėse tai nėra dažna praktika.
Nors Lenkijos bankų sektorius atrodo kitaip negu Lietuvoje - čia mažai bankų, jie veikia oligopolijos sąlygomis, yra pelningi, tačiau, eksperto teigimu, tai nekeičia galutinio rezultato.
„Tai nepakeičia tikimybės, kad kaina bankų klientams bus didesnė. (...) Bankai siekia ateiti į naujas rinkas ir būti pelningi. Jeigu tokių sąlygų nėra, nauji bankai neateis“, – tikino Lenkijos ekonomistas.
Dviprasmiškai vertinamas mokestis
Lietuvos bankų asociacija tikina, kad valdančiųjų inicijuotas mokestis gali reikšmingai pabranginti paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Naujas mokestis atsilieptų būsto paskolų kainoms – būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 procentų.
LBA skaičiavimais, ilgalaikė žala ekonomikai gali būti keturis kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. eurų, šalies ūkis netektų iki 200 mln. eurų.
Pirmadienį Lietuvos bankų asociacija taip pat pareiškė, kad šis valdančiųjų siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Asociacijos teigimu, toks mokestis būtų valstybės pagalba, nes jo dydis yra diferencijuojamas pagal finansų rinkos dalyvių veiklos mastą. Tokia pagalba, anot jos, nėra suderinta su Europos Komisija.
Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Seime yra įregistravęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Zbignevas Jedinskis. Jis siūlo 0,03 proc. mėnesio tarifu apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Teigiama, kad į šio mokesčio veikimo sritį patenka tik keturi didžiausi bankai.
Mokesčio įstatymo projektas Seimui svarstyti pateiktas praėjusį ketvirtadienį, pajamos iš šio mokesčio jau įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Vyriausybė išvadą dėl siūlymo apmokestinti bankus turi pateikti iki lapkričio 21 dienos.
Iš naujojo mokesčio valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 52 mln. eurų pajamų, o jomis būtų finansuojamos viešosios paslaugos ir kiti valstybės įsipareigojimai.
Šio mokesčio kritikai teigia, kad nuo jo labiausiai nukentės Lietuvos gyventojai – brangtų bankų teikiamos paslaugos, didėtų būsto paskolų palūkanos.
