Didžiausias pasaulyje tarptautinis skolintojas, EIB, taip pat pareiškė per ateinančius 10 metų „atrakinsiantis“ trilijoną eurų investicijoms į kovą su klimato kaita ir aplinkai draugiškus projektus.
„Nebefinansuosime iškastinio kuro ir paleisime pačią ambicingiausią iš visų viešųjų finansų institicijų klimato investicijų strategijų“, – teigė EIB pirmininkas Werneris Hoyeris.
Naujoji EIB energetikos strategija, kurią ketvirtadienį patvirtino banko valdyba, pasirodė po to, kai būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo paversti dalį šio EIB „klimato banku“.
Pasak Prancūzijos finansų ministro Bruno Le Maire'o, tai yra „istorinis sprendimas ir pirmas žingsnis link Europos klimato banko įsteigimo, kurį siūlė prezidentas Emmanuelis Macronas“.
Nusileido visuomenės spaudimui
Aplinkosaugos aktyvistai labai greitai pasveikino EIB sprendimą.
„Šis sprendimas yra reikšminga klimato judėjimo pergalė, – sakė organizacijos „Friends of the Earth Europe“ aktyvistas Colinas Roche. – Pagaliau didžiausias pasaulyje viešasis bankas nusileido visuomenės spaudimui ir pripažino, kad iškastinio kuro finansavimas turi būti nutrauktas. Dabar jų lyderyste turi pasekti visi kiti viešieji ir privatūs bankai.“
Kelios aplinkosaugos grupės kritikavo EIB už investicijas į gamtines dujas. Pernai EIB iškastinio kuro projektams skyrė 2,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių lėšų teko dujotiekiams.
Už energetiką atsakingas EIB vicepirmininkas Andrew McDowellas tvirtino, kad naujoji investicijų politika „yra esminis etapas kovoje su visuotiniu atšilimu“.
„Tai suvienodina mūsų skolinimo strategiją su ES politikos ambicijomis, 2030 m. ES klimato ir energetikos tikslais bei Paryžiaus klimato kaitos susitarimu“, – sakė A.McDowellas.
EIB teigimu, ateityje banko finansavimas atitiks 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, pagal kurį ES ir beveik visos kitos pasaulio šalys įsipareigojo sustabdyti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą iki „gerokai žemiau“ nei 2 laipsnių Celsijaus.
„Likus dviem savaitėms iki Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride šie sprendimai siunčia svarbią žinią pasauliui“, – sakė EIB vicepirmininkė Emma Navarro.
Bankas taip pat įspėjo, kad, jei temperatūra pakiltų aukščiau nei numatyta Paryžiaus klimato kaitos susitarime, visą pasaulį ištiktų katastrofiški padariniai, o „nemaža dalis mūsų planetos taptų negyvenama“.
A.McDowello teigimu, iki 2025-ųjų pusė EIB investicijų bus skirta klimatui.
Kelia grėsmę ES įsipareigojimams
Tiesa, ne visos aplinkosaugos grupės džiūgavo išgirdusios EIB sprendimą.
„Greenpeace“ kalbėjo atsargiau, pabrėždama, kad iki 2022 m. pastatyta gamtinių dujų infrastruktūra veiks iki XXI a. vidurio.
„Nors ši banko politika reiškia, kad ES neberems naftos ir anglių, iki 2021 m. pabaigos tęsiama parama dujotiekių projektams ir dabartinės iškastinio kuro infrastruktūros modernizavimas po 2021-ųjų kelia grėsmę ES klimato įsipareigojimams“, – teigiama „Greenpeace“.
Pagal naują EIB investicijų strategiją, nuo 2022 m. projektų valdytojai turės įrodyti, kad vienai kilovatvalandei energijos pagaminti išmeta mažiau nei 250 g anglies dioksido.
EIB teigimu, įprasti gamtinių dujų projektai šio rodiklio nepasieks – tam prireiks naujų žaliųjų technologijų arba anglies saugojimo inovacijų.
„Greenpeace“ ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) patvirtino, kad 19 ES valstybių palaiko naująją strategiją, įskaitant milžines Vokietiją ir Prancūziją.
Visgi trys šalys EIB valdyboje, Lenkija, Rumunija ir Vengrija, pasipriešino strategijai, o dar keturios – Lietuva, Estija, Kipras ir Malta – susilaikė, norėdamos daugiau lankstumo gamtinių dujų projektams.
Austrija ir Liuksemburgas taip pat susilaikė prieštaraudamos tam, kad finansavimą po 2022-ųjų galės gauti ir branduolinės energetikos projektai, pranešė „Greenpeace“ ir WWF.
EK savo ruožtu pasveikino EIB naująją strategiją. Valdyboje buvęs EK atstovas balsavo už ją.
