„Nors komerciniai bankai neabejotinai nusipelno visuomenės neapykantos nepagrįstai didindami būsto paskolų palūkanas, prieš priimant mokestinius sprendimus turime atidžiai įvertinti visas aplinkybes. Lietuvoje praktiškai nėra konkurencijos bankų sektoriuje, todėl nauji bankų mokesčiai gali būti nesudėtingai perkelti ant bankų klientų pečių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas M. Majauskas.
Parlamentarai prašo ECB įvertinti siūlymo apmokestinti bankus poveikį palūkanų augimui, naujų paskolų išdavimui, bankų paslaugų įkainiams, bankų sektoriaus koncentracijai bei Lietuvos ekonomikai.
Anot parlamentarų, ECB jau yra pateikęs savo oficialią nuomonę dėl panašių mokesčių pasiūlymų Lenkijoje 2016 m. ir Rumunijoje – 2019 m. bei nustatęs, kad tokio mokesčio įvedimas gali turėti nemažai neigiamo poveikio, todėl patartina nuodugniai išanalizuoti jo poveikį.
ELTA primena, kad numatoma, jog mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.
Teisės ir teisėtvarkos departamentas yra pateikęs išvadą, kad teikiamos projekto nuostatos neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Vyriausybė šiam siūlymui yra iš esmės pritarusi.
