Prieš svarbų projektą Dujotiekio saugos nuo korozijos tarnyba buvo visai panaikinta. Ar tokios permainos bendrovėje „Amber Grid“ nepažeidžia pagrindinio Lietuvos įstatymo, aiškinsis net Konstitucinis teismas.
Spalį į jį kreipėsi „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga ir ilgametis Dujotiekio saugos nuo korozijos tarnybos vadovas Haroldas Hoppenas.
Iš darbo atleistas specialistas teigė kovojantis ne tik už savo teisę grįžti į darbą, bet ir už tai, kad drąsesni jaustųsi buvę jo kolegos.
– Dėl kokių priežasčių buvote atleistas iš darbo bendrovėje „Amber Grid“ (buvusių „Lietuvos dujų“), kur dirbote 25 metus? – paklausėme H.Hoppeno.
– Problemos prasidėjo kiek daugiau nei prieš 4 metus, kai patikrinome bendrovės „Alvora“ ir jo partnerių teiktų paslaugų kokybę tiesiant dujotiekio jungtį Klaipėda–Kuršėnai. Pagrindinis mano atleidimo įkaltis buvo bendrovės „Alvora“ raštas, kuriame buvau apkaltintas nebūtais dalykais. 2015 metais tiesiant dujotiekį bendrovė „Alvora“ buvo generalinė rangovė. Ji ruošėsi panaudoti naują, iš Anglijos atsivežtą apsauginę dangą nuo korozijos. Mes paprašėme, kad šios bendrovės atstovai, prieš pradėdami darbus, atvežtų kelis pavyzdžius sujungtų vamzdžių, kad galėtume įsitikinti, ar siūlės saugios. Pavyzdžių laukėme ilgai, bet apžiūrėti jungčių mūsų specialistai buvo pakviesti tik tuomet, kai nemažai vamzdžių jau buvo pakloti laukuose.
Nereikėjo net specialių prietaisų, kad būtų galima nustatyti, jog vamzdyno siūlės netinkamai padengtos apsauga nuo korozijos. Jos buvo ne priklijuotos, o tiesiog prišalusios, nes žiemą danga buvo liejama ant drėgnų vamzdžių. Gavęs signalą iš savo darbuotojų patikrinti vamzdžių nuvažiavau aš pats. Siūlės buvo sutvirtintos taip prastai, kad galėjau užkišti pirštą. Naujai, bet nekokybiškai nutiesta dujotiekio linija galėjo greitai susidėvėti, o tai galėjo sukelti visos dujų atšakos sprogimą. Toks nekokybiškas darbas kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
Dėl panašių defektų dujotiekyje Panevėžys–Vilnius–Ryga 2009 metais korozijos paveiktas vamzdis sprogo Širvintų rajone. Laimė, sprogimas nugriaudėjo neapgyvendintoje teritorijoje, pelkėse. Todėl „Alvoros“ ir jos partnerių prašėme darbus atlikti iš naujo ir pateikti dujotiekį tiesusių specialistų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Tačiau įmonės atstovai mūsų specialistus apkaltino kompetencijos stoka ir užvertė nepagrįstais skundais. Jie tvirtino, esą saugos nuo korozijos tarnybos darbuotojai nenorėjo bendradarbiauti su rangovais, jiems net trukdė.
– Jeigu skundai buvo nepagrįsti, gal galėjote nuo jų apsiginti?
– Sulaukę skundų „Amber Grid“ vadovai surengė bendrą susitikimą su rangovais. Jame dalyvavo ir bendrovės „Alvora“, ir kitų rangovų vadovai. Visiems jiems paaiškinau kiekvieną šio skundo punktą, nurodžiau, kokią grėsmę ir žalą valstybei bei jos valdomai bendrovei „Amber Grid“ kelia nekokybiškai atliktas darbas. Po susitikimo „Amber Grid“ gavo „Alvoros“ raštą su nepagrįstais kaltinimais. Buvau labai nustebęs, kai vienas mūsų bendrovės vadovų man jį persiuntė su prierašu „atsakymo nerengti“.
Ką tai reiškia? Strateginius objektus valdanti valstybės įmonė leido verslininkams apšmeižti savo specialistus, kurie reikalavo darbų kokybės ir gynė viešąjį interesą.
Keisčiausia, kad vėliau šis raštas, kaip vienintelis mano kaltės įrodymas, buvo pateiktas teismams, kurie nagrinėjo skundus dėl mano atleidimo. Kyla klausimas, ką tuomet gynė „Amber Grid“ vadovai, – valstybę, savo įmonę ar verslininkų interesus?
– Po konflikto ir įkūrėte profesinę sąjungą?
– „Amber Grid“ darbuotojų iniciatyva profesinę sąjungą įkūrėme 2017 metų birželio 23 dieną. Aš tapau vienu tarybos narių. Tačiau bet kokie profesinės sąjungos narių bandymai aiškintis įsisenėjusias problemas ar tartis dėl darbo užmokesčio atsimušdavo lyg į sieną. 2017-ųjų lapkritį per vieną tarybos posėdį buvau skubiai iškviestas pas bendrovės vadovą.
Buvo pareikšta, kad dirbti su manimi darosi neįmanoma, ir pasiūlyta iš darbo išeiti bendru sutarimu. Už tai man buvo pasiūlyta devynių išeitinių pašalpų dydžio išmoka, bet apsispręsti turėjau tuoj pat. Kaip būčiau atrodęs – pats raginęs darbuotojus ginti savo interesus, bet pasiėmęs pinigus ir išėjęs? Todėl jiems atsakiau: „Darbuotojų aš neparduosiu.“
Po kiek laiko vėl buvau iškviestas pas vadovus. Tuomet man buvo pranešta, kad jau paruoštas raštas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), kad pritartų mano atleidimui darbdavio valia. VDI inspektorius 2017 m. gruodžio 12-ąją davė sutikimą darbdaviui atleisti mane, darbuotojų atstovą, bet dėl to į profesinę sąjungą nesikreipė, nors turėjo gauti jos sutikimą.
Aš VDI pateikiau išsamius atsiliepimus su įrodymais, nors man būtų užtekę pateikti tik trumpą atsiliepimą. Mano esą padarytus pažeidimus turėjo įrodinėti kita pusė – darbdavys. Keista, bet VDI man net nepranešė sprendimo.Kai pagaliau jį gavau, VDI veiksmus apskundžiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, jog buvau teisus.
Tuomečiai bendrovės „Amber Grid“ vadovai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris šiam klausimui nagrinėti sudarė penkių teisėjų kolegiją. Kol vyko teismo procesai, „Amber Grid“ panaikino ir visą saugos nuo korozijos padalinį, kuriame dirbo patyrę specialistai ir trys profesinės sąjungos tarybos nariai.
– Galiausiai jūs buvote atleistas?
– Taip, tačiau apie tai sužinojau ne iš teismo ar savo advokatų. Birželio 26-ąją, vos teismui priėmus sprendimą, po kelių minučių į mano kabinetą atbėgo „Amber Grid“ Administravimo ir teisės departamento direktorius ir dar du vadovai, kurie paprašė atiduoti kompiuterį ir palikti darbo vietą. Tačiau pačiame įsakyme mane atleisti darbdavys nurodė, kad būsiu atleistas po trijų dienų nuo teismo sprendimo. Jis tai padarė skubiai, nesilaikydamas net savo paties įsakymo.
Dėl, mano nuomone, neteisėto atleidimo kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, bet ji atsakė tokių skundų nenagrinėjanti. Kreipiausi ir į Darbo ginčų komisiją, tačiau ji nepanoro klausytis mano argumentų.
– Į Konstitucinį teismą kreipėtės asmeniškai ar profesinės sąjungos vardu?
– Kartu su profesine sąjunga. Nesutikdami su LVAT sprendimu prašome, kad Konstitucinis teismas išaiškintų, ar valstybinės įmonės „Amber Grid“ darbuotojas, profesinės sąjungos tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas galėjo būti atleistas vieno asmens – darbo inspektoriaus sprendimu.
Siekiame išsiaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja Darbo kodekso straipsnis dėl darbuotojo atleidimo „darbdavio valia“, net nesikreipus į profesinę sąjungą ir negavus jos sutikimo, kaip to reikalauja kiti Lietuvoje galiojantys įstatymai.
Be to, šis Darbo kodekso straipsnis neturi būti taikomas valstybės įmonei bei jos darbuotojams. Kovoju ne tik dėl savęs, bet kad darbuotojai nebijotų dirbti, priimti sprendimų ir nebūtų verčiami elgtis prieš įstatymus. (LR)
