Apie penktadalį Lietuvoje ir Latvijoje parduodamų arbūzų – rusiški ir tik Estijoje jų dalis yra šiek tiek mažesnė. Taip paskelbė vyriausybinis laikraštis „Rosijskaja gazeta“.
Išties arbūzų augintojams Rusijoje sekasi – per metus jie eksportuoja apie 32 tūkstančius tonų. O Žemės ūkio ministerija nusprendė pasitelkti diplomatus, kad jie pagyvintų produkcijos pardavimą užsienyje.
Keičia spalvas ir skonius
Arbūzai nuo seno auginami Astrachanės regione, o šiuo metu jie maitina ir Rostovo bei Volgogrado sričių žemdirbius.
Juk jiems nereikia nei specialios priežiūros, nei trąšų – pakanka vandens ir saulės.
Tačiau astrachaniečiai jau keletą metų eksperimentuoja išvedinėdami naujas rūšis, kurių dabar jau yra 23. Užsienyje itin populiarūs vėlai sunokstantys arbūzai, kuriuos sandėliuose galima laikyti vos ne iki pavasario.
Šįmet būtent Astrachanėje įregistruotas arbūzas su oranžinės spalvos minkštimu.
Kaip pasakojo vienas vietos ūkių savininkas Stepanas Lesičinas, pirkėjams reikia egzotikos.
„Auginame ir besėklius arbūzus – jų savikaina didesnė, tačiau skonis – toks pat kaip įprastų, o išvaizda kur kas geresnė“, – aiškino ūkininkas.
Kitąmet augintojai ketina nustebinti pirkėjus arbūzais su žaliu vidumi.
„Juose nėra įprasto pigmento likopeno, kuris suteikia raudoną spalvą, o skonis – šiek tiek rūgštesnis. Tikimės, kad šie arbūzai bus itin paklausūs tarp alergiškų žmonių“, – aiškino sėklininkystės bendrovės „Master semia“ vadovas Artiomas Sokolovas.
Pasiųs dešimtis diplomatų
Bet vien naujų produktų ar jų rūšių negana, kad gaminiai konkuruotų užsienyje. Todėl šiais metais prezidentas Vladimiras Putinas nurodė daugelyje atstovybių užsienyje įsteigti žemės ūkio atašė pareigybes.
Šie diplomatai turėtų ieškoti kelių į užsienio rinkas, derėtis dėl muitų ar kitokių mokesčių, rūpintis reikiamais sertifikatais. Jau kitąmet darbuotis pradės žemės ūkio atašė 25 šalyse, po metų jų bus dvigubai daugiau. Pirmieji taikiniai – Vidurinių Rytų, Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos valstybės.
Nacionalinės mėsininkų asociacijos pirmininko Sergejaus Jušino teigimu, Rusijai reikalingi atstovai tose šalyse, kuriose gamintojai yra numatę plėstis arba susiduria su tiekimo problemomis.
Balansas dar nesusilygino
Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais Rusijos žemės ūkio eksportas gerokai atsigavo ir pagal apimtį pralenkė netgi ginklų pardavimą užsienio šalims. Augimas prasidėjo 2016 metais, kai dėl smukusio rublio kurso daugelis augintojų ar gamintojų siekė surasti pirkėjų užsienyje, kurie mokėtų tvirta valiuta.
Todėl vos per metus – iki 2017-ųjų – žemės ūkio žaliavų ir gaminių eksportas pasistiebė net 21,4 procento ir pasiekė 20,7 mlrd. dolerių (18,66 mlrd. eurų), o pernai – net 25,8 mlrd. dolerių (23,26 mlrd. eurų).
Šiuo metu apie 36 procentus viso eksporto sudaro kviečiai, dar 17 proc. – žuvys ir jūrų gėrybės.
Tiesa, žemės ūkio produkcijos importas eksportą aplenkė dar SSRS laikais – 1955 metais, ir iki šiol balansas lieka neigiamas. Nepadėjo net ir Kremliaus paskelbtos sankcijos maisto produktams iš JAV, ES ir kai kurių kitų valstybių.
Tačiau Rusijos žemės ūkio ministerija žada, kad šioje srityje jau kitais metais turėtų būti pasiektas persilaužimas.
O pagelbėti turėtų ne tik grūdai, bet ir arbūzai.
