Palemone vykstančios statybos šiuo metu yra didžiausias Kaune vykdomas infrastruktūros projektas.
Trys automobiliams skirti tuneliai ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems leis kauniečiams judėti patogiau ir greičiau, o europinė geležinkelio vėžė duos impulsą verslui ir miesto ekonomikai augti.
Įsikurs perkrovos centras
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje linijoje.
„Kauno geležinkelio mazgas, kurį sudaro ruožai Jiesia–Rokai–Palemonas–Kaunas, – vienas svarbiausių projekte, kuris atveda europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo. Šis ruožas sudaro sąlygas sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos“, – sakė M.Bartuška.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
Sujungus intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja (1520 mm), ir europine (1435 mm) vėžėmis važiuojantys traukiniai.
Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.
Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone visu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas.
Bus mažiau spūsčių
Palemone vykstantys grandioziniai darbai išspręs ir įsisenėjusią problemą – kauniečius ilgus metus varginusias eismo spūstis, pavyzdžiui, prie Amalių pervažos. Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas bus pusė kilometro nuo esamos Amalių pervažos Kauno marių kryptimi.
Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams. Šioje vietoje eismą tikimasi paleisti iki šių metų pabaigos.
Požeminės pėsčiųjų perėjos
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams bei specialiajam transportui – policijos pareigūnų, medikų ir kitų tarnybų automobiliams. Požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems bus įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties. Šis tunelis sujungs Palemono ir Marių gatves.
Dar vienas pėsčiųjų tunelis bus skirtas pėstiesiems, einantiems į Ugniakuro gatvę. Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams. Šalia gyvenamųjų namų Palemone bus įrengta maždaug 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
Nauja infrastruktūra
Iš viso 9 kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Palemono geležinkelio stočių bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesta 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio, rekonstruota 3,6 kilometro esamo plačiosios vėžės geležinkelio.
Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją ir triukšmą mažinantys slopintuvai.
Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, o visas ruožas bus aptvertas metalinio tinklo tvora. Joje bus įrengiami specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės. Jie skirti pasišalinti iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos gyvūnams.
Atliekant „Rail Baltica“ darbus visi inžineriniai miesto tinklai, kurie kerta arba eina palei europinę geležinkelio liniją, bus iškelti iš statybos zonos, pakeičiant juos naujais. Bendrovė savo lėšomis atnaujins miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų kontaktinius tinklus.
Su Lenkija jau susijungta
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva sėkmingai įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.
Šio etapo metu įrengtas 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai.
Projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo sėkmingas įgyvendinimas Lietuvoje tapo svarbiu impulsu atsirasti naujiems geležinkelio parametrams. Jie įgyvendinami antrajame projekto etape, toliau tiesiant europinio standarto geležinkelį nuo Kauno link Latvijos.
Lietuva taip pat inicijavo atskirų „Rail Baltica“ mazgų bei atkarpų šalies teritorijoje susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtros planų parengimą.
Iš jų svarbiausi yra Kaunas–Vilnius bei nuo Lenkijos sienos iki Kauno infrastruktūros plėtros planai.
Didžiausias projektas istorijoje
– „Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas regione, kurio svarbiausias tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.
– Įgyvendinus projektą regionas turės saugią, modernią, aplinkai palankią, elektrifikuotą europinio standarto geležinkelio infrastruktūrą.
– Ji užtikrins patogų ir greitą susisiekimą tarp Baltijos šalių ir Europos sostinių bei mažesnių regioninių miestų.
