Mus pasitikęs gidas Imantas pasakojo taip užsidegęs, kad įpūtė susidomėjimo ugnį netgi tiems, kuriems etnografija ne prie širdies. Juolab Rygos pakraštyje įsikūrusiame muziejuje galima sužinoti, kas kadaise buvo būdinga ir mums, lietuviams.
Rygos etnografijos muziejuje įkurdintos 2 sodybos, o pastatų išvis per 120. Dauguma jų mena XVIII ir XIX amžius.
„Latviai gyveno sodybose, o artimiausias kaimynus galėjo būti įsikūręs penkių ar net dešimties kilometrų atstumu“, – paaiškino Imantas.
Vieta, kur įkurtas muziejus po atviru dangumi, strategiškai labai svarbi. Tai buvo į Rygos turgų susiruošusiems keliauninkams paskutinė stotelė prieš pasiekiant sostinę. Karčemoje, kuri šiais laikais galėtų būti prilyginama moteliui, įsikurdavo ir latviai ūkininkai, ir pakeliui važiuojantys vokiečiai. Svarbiausia būdavo leisti pailsėti arkliui, kuris per dieną įveikdavo 20–40 kilometrų.
Kadangi Latvija didelė, kelionė į turgų ir atgal kartais užtrukdavo net devynias dienas.
Vienoje karčemos dalyje ilsėdavosi arkliai, o kitoje, kur dabar restoranas, apsistodavo valstiečiai. O vokiečiams buvo įkurti atskiri kambariai su visais tuomečiais patogumais – su dubeniu vandens, spingsule.
Arklių dalyje dabar rikiuojasi vežimai, vienu iš jų ypač didžiuojasi Imantas. Toks vežimas, anot jo, galėjo būti naudojamas dar XIV amžiuje, jame nė vienos metalinės detalės, viskas padirbinta iš latviškos medienos, konkrečiai – ąžuolo.
O galiausiai galima išvysti karstą vežimaityje. „Juk ir tais laikais buvo reikalingi katafalkai“, – paaiškino gidas.
Muziejuje galima apžiūrėti, kaip atrodė valstiečių, amatininkų, žvejų sodybos, taip pat kalvė, malūnas, smuklė. Muziejaus teritorijoje įsikūrusi bažnyčia iki šiol veikianti, čia vyksta ne tik liuteronų pamaldos, bet ir vestuvių ceremonijos.
Kaip pasakojo Imantas, savaitgaliais tik spėk dairytis – nuotakų galybė. O ir prieš vestuves prasminga čia atvykti – galima pasimokyti, kaip kraitį kraudavo jų bendraamžės prieš kelis šimtmečius. Skrynių, išdabintų įvairiais piešiniais, čia daugybė, jos skirtos ne vien austiems rankšluosčiams, patalynei sudėti. Tvirtos dėžės buvo skiriamos dokumentams ir pinigams laikyti.
Čia galima užsisakyti specializuotą ekskursiją, tarkime, muziejuje analizuoti duonos, pieno, audimo temą. Rugsėjį derėtų susilaikyti nuo tokios kelionės – čia šurmuliuoja Latvijos mokyklinukai.
„Pas mus galima sutikti ir vokiečių, ir olandų, ir turkų, ir italų. Kaip ir lietuvių. Lietuviškos kelionių agentūros pas mus labai daug prancūzų atveža“, – džiaugėsi Imantas.
Muziejus organizuoja ir įvairiausius renginius, tarkime, gruodžio 22-ąją bus švenčiama Žiemos saulėgrįžos diena.
Vasarą muziejus dirba kasdien nuo 10 iki 17 val. Tiesa, po po teritoriją galima vaikščioti net iki 20 val. Vasarį ir kovą muziejus dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio.
Žiemos sezonu – nuo spalio 1-osios iki gegužės 1-osios – galima apžiūrėti karčemą ir dvi sodybas.
Įėjimo kaina – 2–4 eurai suaugusiesiems, priklausomai nuo sezono, ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai, taikomos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems, studentams, daugiavaikėms šeimoms.
Bonaventuras iela 10, Riga, LV-1024, www.brivdabasmuzejs.lv
Kur dar papramogauti Rygoje?
„Lido“ pramogų centras. Lietuviai jau pamėgę šią vietą. Čia galima pasimėgauti ir aktyviomis pramogomis, ir gardžiai pavalgyti.
Krasta iela 76, Riga, www.lido.lv
Lygumų slidinėjimas Pergalės (Uzvaras) parke. Čia siūlomi slidžių turai. Ir tai ne tik slidinėjimas mėgaujantis žiemą, bet ir galimybė pasigrožėti vaizdingu kraštovaizdžiu
Lauku celotajs, Kalnciema iela 40, Riga, www.celotajs.lv
