Transporto sektoriaus ateitį nulems politikai

Šiandien Lietuvos kelių transportas yra atsidūręs kryžkelėje. Koks tolesnis likimas laukia šio sektoriaus, labiausiai priklauso nuo politinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

 Transporto sektoriaus ateitį nulems politikai.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Transporto sektoriaus ateitį nulems politikai.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 27, 2019, 8:32 AM

Lietuvos strateginė padėtis leidžia jos vežėjams per kelias dienas pasiekti didžiausias ES rinkas. Taip pat nesudėtingai lietuvių verslininkų transportas pasiekia Rusiją ir kitas Rytų Europos šalis.

Tapo svarbiais žaidėjais

Įsikūrę prie Europos Sąjungos rytinės sienos Lietuvos vežėjai turi puikias sąlygas tapti Europos Sąjungos, Rusijos ir Azijos rinkų ekspertais.

Lietuvos verslininkai dėl savo lankstumo ir organizuotumo jau kurį laiką turi nemenką svorį, nes investuoja į Europos ir Azijos rinkų pažinimą bei infrastruktūros plėtrą.

Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos vežėjai tapo svarbiais transporto rinkos dalyviais.

Smogs nedidelėms įmonėms

Vežėjai, kaip ir kiti verslininkai, susiduria su įvairiomis verslo rizikomis. Demokratinėse šalyse vertinant politinę riziką svarbus veiksnys yra įstatymų leidybos efektyvumas, dėl kurio gali sumažėti pelningumas ar pasikeiti verslo aplinka.

Vienu iš veiksnių, kurie artimiausiu metu labai skaudžiai palies Lietuvos transporto sektorių, įvardijamas Mobilumo paketas.

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė „KPMG Bulgaria“ atliko rinkos tyrimą siekdama išsiaiškinti, kokį poveikį Bulgarijos įmonėms, teikiančioms tarptautines krovinių vežimo kelių transportu paslaugas, ir visai verslo aplinkai turės Europos Sąjungos suvaržymai transporto sektoriuje pagal vadinamąjį Mobilumo paketą.

Poveikio įvertinimas verslo aplinkai atliktas remiantis 2018 metų Bulgarijos tarptautinio kelių transporto sektoriaus statistiniais duomenimis.

Taip pat buvo atsižvelgta į numatomus Mobilumo paketo reikalavimus dėl darbo ir poilsio laiko, darbuotojų komandiravimo bei kabotažo operacijų apribojimus po 2020 metų.

Tyrėjai nustatė, kad tuo atveju, jeigu visi Mobilumo paketo pasiūlymai būtų įgyvendinti, 36 proc. transporto operacijas vykdančių vilkikų Bulgarijoje turės nutraukti veiklą.

Daugiausia tai paveiks mažiausias įmones, kurios naudoja iki 5 vilkikų, – jos nutrauks veiklą arba persikels į kitą šalį, teigiama KPMG išvadose.

Lietuvoje mažų įmonių yra absoliuti dauguma – tik 15 proc. įmonių valdo didesnį nei 10 transporto priemonių parką.

Poveikis ekonomikai

Bulgarai įvertino Mobilumo paketo poveikį šalies verslo aplinkai ir ekonomikai – transporto įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius susitrauks trečdaliu. Panašus tarptautinio kelių transporto sektoriaus raidos scenarijus regimas ir Lietuvoje.

Vertinant poveikį aplinkai dėl priverstinio vilkikų grąžinimo į įmonės įsisteigimo šalį skaičiuojama, kad 53 proc. vilkikų, priverstinai vyksiančių į Bulgariją ir atgal į ES, važiuos nepakrauti. Tokiu atveju Bulgarijos tarptautinio kelių transporto sektoriaus anglies dvideginio emisija padidės 88,5 tūkst. tonų, arba 3 proc., o šiltnamio efektą sukelianti viso transporto emisija išaugs 1 proc.

Prognozuojama, kad vien dėl reikalavimo grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį per 2020–2023 metus Bulgarijos įmonės neteks 509 mln. eurų pajamų.

Bendras Mobilumo paketo poveikis – 17 proc. sumažėjusios Bulgarijos transporto sektoriaus pajamos, kurios sudaro 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. KPMG daro prielaidą, kad kitoms periferinėms šalims, pavyzdžiui, Rumunijai ir Lenkijai, pasekmės bus labai panašios.

Koeficientas kels į aukštumas

Mobilumo paketas – išorinė politinė rizika Lietuvai, bet vežėjų laukia ir su Lietuvos vidaus politika susiję iššūkiai – drastiškos mokestinės iniciatyvos gali būti priskiriamos prie vidinės politinės rizikos.

Transporto sektoriaus specialistai ir ekonomistai įvardija, kad vidinė politinė rizika gali sukelti problemų ne tik verslui, bet ir viešųjų finansų tvarumui.

Transporto sektoriaus ekspertai nemažai kritikos pažėrė Vyriausybės patvirtintam nutarimui, kuriuo vairuotojų algų koeficientą padidino nuo 1,3 iki 1,65 minimalaus atlyginimo.

Tokiu atveju Lietuva pagal darbo sąnaudas kelių transporto sektoriuje nusileis tik Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Airijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau lenks Slovėniją, Maltą, Portugaliją, Estiją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.

Parengta pagal transporto sektoriaus ekspertų analizę

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.