Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse 2021 metais baigiasi tenykščių vyriausybių suteiktas lengvatų vėjo energetikos plėtrai laikotarpis.
Siekdamos paskatinti vėjo jėgainių statybas prieš dvidešimt metų vyriausybės suteikė finansinės paramos, kuriai nutrūkus ši veikla gali tapti nepelninga.
Daugelis vėjo elektrinių tarnauja iki 30 metų, po to jos turi būti renovuojamos, keičiamos naujomis arba utilizuojamos.
Kadangi ir utilizacija, ir renovacija yra brangi, dauguma senų jėgainių greičiausiai bus keičiamos naujomis – kur kas efektyvesnėmis, ekologiškesnėmis ir mažiau triukšmingomis.
Siekdami sutaupyti pinigų, reikalingų įrangai utilizuoti, apsukrūs verslininkai jau anksčiau pradėjo ją pigiai pardavinėti Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos bei buvusios SSRS valstybėms.
Dalis Vokietijos verslininkų senos kartos jėgainių pradėjo atsikratyti jau prieš penketą metų.
Ekologų teigimu, gamtai kenksmingiausi yra vėjo jėgainių sparnai, kurie gaminami iš specialaus ypač lengvo ir atsparaus, tačiau labai sunkiai perdirbamo plastiko. Baiminamasi, kad ši medžiaga ilgiems metams užterš kitų šalių aplinką.
Europoje šiuo metu veikia 77 tūkstančiai vėjo jėgainių. Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra spėja, kad kasmet iki 2024 metų bus nuimama po septyniasdešimt tūkstančių susidėvėjusių sparnų.
Šios agentūros vadovė Maria Krautzberger neseniai kreipėsi į federalinę bei žemių vyriausybes, kad susikurtų reikalavimus vėjo jėgainėms demontuoti.
Lenkijoje baiminamasi, kad bent dalis pasenusios įrangos gali patekti į šią šalį.
Mat apsukrūs vietos veikėjai jau seniai užsiima nelegaliu atliekų importu, o vėliau slapta sukelia šiukšlynų gaisrus, kad nereikėtų mokėti už utilizavimą.
