Naujų transporto priemonių jau nusipirko Vilnius ir Šiauliai, atnaujinami Klaipėdos, Kauno, Panevėžio miestų viešojo transporto parkai. Miestų savivaldybės naujus autobusus ir troleibusus įsigyja pasinaudodamos ES investicijomis.
2014–2020 metais penkių didžiųjų Lietuvos miestų viešojo transporto parkams atnaujinti iš viso skirta 32,25 mln. eurų ES Sanglaudos fondo investicijų. Atitinkamai savo lėšomis prisideda ir miestų savivaldybės.
Mažoms savivaldybėms – kliūtis
Atnaujinti savo viešojo transporto parkus pasinaudojant ES fondų investicijomis galėtų ne tik didmiesčiai, bet ir šalies rajonų savivaldybės. Joms iš viso skiriama 11,2 mln. eurų ES fondų investicijų.
Tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis savivaldybių neturi galimybės pasinaudoti ES lėšomis.
Tokia padėtis susidarė dėl finansavimo sąlygų aprašų reikalavimo.
Galimi projektų pareiškėjai yra savivaldybių administracijos, kurios įgyvendina projektą kartu su partneriais.
Tie partneriai – savivaldybių teritorijoje keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.
Šios sutartys sudaromos vadovaujantis 2007 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuris suteikia teisę savivaldybėms pačioms spręsti dėl vežėjų pasirinkimo būdo – skelbti konkursą ar pavesti keleivius vežti savo įmonėms.
„Daugelis savivaldybių dar prieš kelerius metus neskelbdamos konkursų sudarė viešųjų paslaugų teikimo sutartis su savo kontroliuojamais vežėjais. Šios sutartys jau tampa kliūtimi pasinaudoti galimybe atnaujinti transporto priemonių parką. Šiose finansavimo sąlygose įtvirtinta nuostata, jog viešųjų paslaugų sutartys turi būti sudarytos konkurso būdu. Tai reiškia, kad atbuline tvarka įtvirtintas reikalavimas, kurio nebuvo privaloma laikytis sutarčių sudarymo metu“, – aiškino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Vežėjai gali neišsilaikyti
Jonavos rajono savivaldybėje keleivius veža pačios savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Jonavos autobusai“. Savivaldybės administracija viešųjų paslaugų teikimo sutartį su savo įmone sudariusi ne konkurso būdu, todėl į ES paramą pretenduoti negali.
Nepaisant to, įmonė „Jonavos autobusai“ savo lėšomis atnaujina viešojo transporto parką. Įmonė šiemet viešųjų pirkimų konkurso būdu įsigijo vieną naudotą „Mercedes-Benz“ ir du naujus „Iveco“ markės autobusus.
„Jonavos autobusų“ vadovas Otaras Urbanas pastebėjo ir daugiau nesklandumų ES finansavimo programoje, dėl kurių jos dalyviai ateityje gali turėti daug problemų.
„Autobusai vežėjams teikiami kaip išankstinis maršrutų nuostolių padengimas. Tai reiškia, kad formaliai bendrovė autobusą įsigyja už savo lėšas, todėl net privatiems vežėjams tai nėra labai patrauklu. Jau dabar programoje dalyvaujantys vežėjai signalizuoja, kad gali neišsilaikyti per 5 metų programos laikotarpį“, – sakė įmonės „Jonavos autobusai“ vadovas.
Kita vertus, anot jo, ekologiškų autobusų kaina yra pusantro ar net du kartus didesnė nei įprastų.
Yra už žaliąjį transportą
„Savivaldybės iš tiesų nori plėtoti viešąjį žaliąjį transportą. Šiuo metu daugelyje šalies miestų vis dar dominuoja dyzeliniais degalais varomi autobusai. Tačiau ne tik dėl Europos Sąjungos direktyvų, bet (o tai svarbiausia) dėl savęs pačių turime eiti atsinaujinančiosios energetikos keliu. Todėl labai gaila, kad dėl įvairių biurokratinių stabdžių programa, kuri būtų leidusi atnaujinti Lietuvos autobusų parką, pagerinusi ekologiją ir suteikusi galimybę keleiviams teikti kokybiškas paslaugas, iš esmės tapo neveiksni. Visiškai neaišku, kokia ateitis laukia ir vežėjų, dalyvaujančių minėtoje programoje“, – sakė LSA prezidentas M.Sinkevičius.
Lietuva, remiantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos švaraus transporto direktyva, iki 2025 metų privalo turėti 24 proc. švaraus viešojo transporto, o iki 2030-ųjų – 33 proc.
Numatyta, kad pusė švaraus viešojo transporto turėtų būti elektriniai autobusai, kita pusė – varomi dujomis.
