„24,6 tūkstančio. Tiek užsienio šalių piliečių, kaip rodo „Sodros“ duomenys, darbavosi Lietuvoje antrą šių metų ketvirtį, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - per dvejus metus užsieniečių Lietuvos darbo rinkoje padvigubėjo – nuo 0,8 proc. 2017 m. trečiąjį ketvirtį iki 1,8 proc. šių metų balandį-birželį.
Daugiausiai svetimšalių (beveik 17 tūkst.) darbuojasi krovininio transporto vairuotojais, gerokai mažiau „gastarbaiterių“ galima sutikti Lietuvos statybose ir pramonės įmonėse: apie 600 statybininkų, kiek daugiau tinkuotojų, beveik 900 betonuotojų, 1200 suvirintojų, per 300 elektrikų, 120 virėjų.
Užsieniečiai dirba ne tik darbininkiškus darbus, 130 iš jų vadovauja Lietuvoje įsikūrusioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Viešojoje erdvėje daugėja rašinių, pristatančių užsieniečius, besidarbuojančius ne tik sostinėje, bet ir provincijoje, ne tik statybos aikštelėse ar prie vairo, bet ir biuruose.“
Tipiškas „gastarbaiteris“
Kaip parodė mūsų atlikta apklausa, kurios metu apklausėme 1196 dirbančius Lietuvos įmonėse, net kas penktas Lietuvos gyventojas, dirbantis įvairiose šalies įmonėse, turi bendradarbių iš užsienio.
Tikriausiai nestebina, kad dažniausiai minimi Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos piliečiai, kurių itin daug statybų ir transportavimo sektoriuose. Tad Lietuvoje sutelktiniu darbo emigranto simboliu drąsiai galėtų tapti ukrainietis ar baltarusis „fūristas“. Kaip analogas Vakarų Europoje dar 2004-2005 m. plačiai išgarsėjusiam „lenkui santechnikui“.
Kad dirba šalia Rusijos ar Baltarusijos piliečių, teigė 11,3 proc. apklaustųjų, nurodžiusių, kad turi bendradarbių ne iš Lietuvos. Dar 10,7 proc. pranešė, kad darbe susiduria su Ukrainos piliečiais. Treti pagal dažnumą buvo Estijos, Latvijos ir Lenkijos piliečiai (6,4 proc.). Ketvirti – įvairių Vakarų Europos šalių atstovai, kurie paprastai dirba vadovaujamą arba vidurinės grandies vadovų darbą (5,5 proc.). Įdomu, kad 2,6 proc. lietuvių nurodė dirbantys su išeiviais iš Azijos, 1,4 proc. su JAV be kitų Šiaurės bei Pietų Amerikos šalių piliečiais.
Dirba su keliais užsieniečiais
Kiek rečiau Lietuvos įmonių darbo vietose sutinkami Bulgarijos, Vengrijos Čekijos, Slovakijos ir Rumunijos gyventojai (1,2 proc.). 3,2 proc. respondentų pranešė, kad jų bendradarbiai atvyko iš kitų, apklausoje neminėtų šalių, o 27,2 proc. pareiškė, kad turi bendradarbių iš keleto aukščiau išvardintų regionų. Tiesa, beveik trečdalis apklaustųjų negalėjo nieko pasakyti dėl bendradarbių iš užsienio.
„Nors pastaruoju metu darbuotojus iš Ukrainos ėmė aktyviai vilioti Lenkija ir net Vokietija, galima drąsiai prognozuoti, kad darbuotojų iš užsienio dalis Lietuvoje ilgainiui tik augs. Kylant atlyginimams tampame patrauklesni ir kitų šalių atstovams. Įdarbinimo įstaigos sulaukia vis daugiau CV ne tik iš Ukrainos ar Baltarusijos, bet ir Azijos ir net iš labiau nei Lietuva išsivysčiusių valstybių.
Kad užsieniečių Lietuvos darbo rinkoje gausės, liudija ir šių metų pradžioje Lietuvos banko atlikta įmonių apklausa. „Per artimiausius penkerius metus darbuotojų iš užsienio padaugės“ – tokios nuomonės laikėsi 15 proc. pramonės, 13 proc. statybos ir 12 proc. paslaugų sektoriaus atstovų. Tik prekybininkai buvo kiek skeptiškesni – kad svetimšalių gausės, prognozavo 8 proc. apklaustų įmonių,“ - įžvalgomis dalinasi CVMarket.lt atstovė.
