Bylos duomenimis, jis už piniginį atlygį retransliuodavo šiuos kanalus vartotojams. Paslaugas vyras teikė daugiau kaip 600 vartotojų Lietuvoje ir kitose šalyse.
Nustatyta, kad jis iš šios veiklos gavo 20,7 tūkst. eurų pajamų.
Pirmosios instancijos teismas vyrą išteisino. Ignalinos apylinkės teismas vasarį nusprendė, kad jis programų techninių apsaugos priemonių nepašalino, o tik asmenims, kurie jam už paslaugą mokėjo, suteikė galimybę neteisėtai gauti prieigą prie jų.
Tokie veiksmai, anot bylą išnagrinėjusio teismo, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas lapkričio 15 dieną nusprendė, jog tokios teismo išvados nėra logiškos bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Pasak teismo, byloje nustatyta, kad vyras turėjo įrangą ir programines priemones, pasitelkes kurias galėjo įsibrauti į subjektų, naudojančių autorių teises, erdvę bei pašalinti jų taikomas apsaugos priemones.
„Viasat“ atstovas nurodė, kad jis techninių apsaugos priemonių pašalinimui pradinėje stadijoje naudojo „Viasat“ neaprobuotą imtuvą su specialia programine įranga, pasitelkus kuri1 galima dubliuoti / klonuoti „Viasat“ aprobuoto imtuvo unikalų numerį. Toliau techninės apsaugos priemonės pašalinamos nuskaitant, dubliuojant / klonuojant ir platinant internetiniais tinklais „Viasat“ palydovinio televizijos signalo apsaugos kodus (šifravimo raktus), pasitelkus juos buvo neteisėtai atkoduojamas „Viasat“ palydovinės televizijos signalas.
Specialistai taip pat patvirtino, kad iš susirašinėjimų ir paimtų laikmenų yra akivaizdu, kad minėtas paslaugas vyras ne tik dalino, tačiau jas pardavinėjo ir kitiems „piratams“.
Jis pats teigė, kad vykdė legalią veiklą pardavinėdamas tiunerius, senų klientų prašymu vykdydamas jų kompiuterių remontus nuotoliniu būdu, o būdais neteisėtai atkoduoti palydovinės televizijos signalą jis esą tik domėjosi.
Be to, pasak teismo, jis taip pat argumentavo, kad naudojosi viešai prieinama programine įranga ir nemokamai diegė palydovinės televizijos paketus, siekdamas pritraukti daugiau klientų ir parduoti palydovinės televizijos įrangą.
Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tam tikras programas galima atsisiųsti internetu, nešalina veikos pavojingumo. Be to, galimybė programas atsisiųsti internetu aptariamos veikos nepadaro legalia, tuo labiau jei šios programos naudojamos neteisėtam signalo atkodavimui ir dar komercijos tikslais.
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino ir priėmė naują, kuriuo vyrui skyrė 15 tūkst. eurų baudą bei konfiskavo jo planšetinį bei nešiojamąjį kompiuterius.
