Ketvirtadienis verslinės žvejybos įmonėms – niūri diena. Žuvininkystės departamentas perskirstė žūklės Baltijos jūroje kvotas – perleidžiamąsias teises į strimelių, brėtlingių (Baltijos šprotų) bei lašišų žvejybos galimybes.
Jos išdalytos pagal ankstesnę tvarką.
Tačiau yra didžiulis skirtumas – kvotos galios ne trejus metus kaip anksčiau, bet ištisus penkiolika.
O proporcijos išliko tos pačios – apie 60 proc. kvotos šprotų bei strimelių žvejybai sutelktos dviejų stambios verslinės žvejybos įmonių rankose, likusią dalį dalysis 14 smulkesnių.
Žvejai nevyniojo žodžių į vatą. Jie pyksta, kad dėl tokios tvarkos apie du trečdalius jų įmonių įspeistos į kampą ir anksčiau ar vėliau turės nutraukti veiklą.
Mat nuo sausio mėnesio Baltijos jūroje bus visiškai uždrausta gaudyti menkes, o tai reiškia, kad daugiau gaudyti jie nebeturės ko.
Kompensacija – ne visiems
Įtampą didina dar ir tai, kad dalis įmonių, anksčiau žvejojusių menkes Baltijos jūroje, taip ir liko negavusios kompensacijos, kuri buvo mokama už priverstinį veiklos sustabdymą.
Birželio mėnesį uždraudus menkių žvejybą rytinėje Baltijos jūros dalyje jos buvo priverstos nuleisti inkarus.
„Esame pasmerkti“, – neslėpė mažosios bendrijos „Bardaitis“ vadovas Mindaugas Rimeikis. Įmonės laivas nei pernai, nei šiemet taip ir neišplaukė į Baltijos jūrą.
„Tas laivas teismo sprendimu „Bardaičiui“ atiteko 2017-aisiais. Pernai jis buvo remontuojamas – ruošiamas plaukti į jūrą.
Taigi turėjome kvotą ir šiemet nuo birželio būtume pradėję žvejoti, bet kaip tik buvo uždrausta gaudyti menkes. Tad laivas stovi nepajudintas – nebuvo prasmės gaudyti plekšnių, nes jos bevertės“, – sakė M.Rimeikis.
Jo teigimu, žvejams gyventi nebus iš ko, nes realiai jiems lieka tik galimybė priekrantėje žvejoti stintas bei invazinius grundalus.
Pretenduoti į kompensaciją, kuri už pusmečio prastovą buvo mokama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, „Bardaitis“ negalėjo.
Tokia galimybe turėjo teisę pasinaudoti tik tie žuvininkai, kurie pastaruosius dvejus metus jūroje praleido ne mažiau kaip 120 dienų ir sugavo tam tikrą kiekį menkių.
Verslui iškilo grėsmė
Anot Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovo Artūro Maželio, kvotų perskirstymas yra Lietuvos žvejams primesta problema, kurią dar labiau apsunkino menkių žvejybos draudimas.
„Smulkesnės įmonės, gavusios mažas kvotas, numatytą metinį žuvų kiekį išgaudė per mėnesį ar du ir prarado galimybę plaukti į jūrą.
Taigi dalis jų nežvejojo tiek jūrinių dienų, kiek numatė Briuselis.
Buvo ir tokių įmonių, kurios negalėjo išleisti į jūrą laivų dėl prastos jų techninės būklės ar kitokių priežasčių.
Štai todėl atsirado ir kita problema – žvejai, kurie dirbo kompensacijų negavusiose įmonėse, negalės gauti ir išmokų už prarastą atlyginimą“, – paaiškino A.Maželis.
Tai – Briuselio nuostata, kuri yra perkelta ir į Žemės ūkio ministerijos parengtų taisyklių projektą. Kitas reikalavimas – žvejys įmonėje turėjo dirbti iki pat tos dienos, kai buvo uždrausta žvejoti menkes.
Šiuo metu projektą dar naršo žvejybos įmonės ir asociacija, o jų pastabų bus laukiama iki gruodžio vidurio.
Jeigu projektas nepakibs, Žemės ūkio ministerija taisykles patvirtinti planuoja gruodžio 20-ąją.
Pasak A.Maželio, dabar dar nėra ir susistemintų skaičių, kiek realiai žvejų, likusių be pajamų, gali tikėtis kompensacijos.
Jūra liko be menkių
Pastaruosius kelerius metus ne tik Lietuva, bet ir Lenkija bei Latvija neišnaudodavo joms skirtų menkių žvejybos kvotų, nes šių žuvų populiacijos būklė rytinėje Baltijos jūros dalyje yra kritinė.
Pasak A.Maželio, kuris kartu yra ir penkis žvejybos laivus turinčios bendrovės „Baltija“ vadovas, menkių Baltijos jūroje beveik nebeliko.
„Būdavo, išplaukiame į jūrą ir košiame iš tinklų vandenį. Menkių buvo labai mažai, o ir tos pačios – menkos.
Buvo laikas, kai buvo leidžiama žvejoti ne mažesnes kaip 37 centimetrų ilgio menkes, vėliau jų dydis buvo sumažintas iki 35 centimetrų. Tendencija buvo akivaizdi – menkių sparčiai mažėjo“, – sakė A.Maželis.
Jo teigimu, daugiausia žalos šioms žuvims padarė į rytinę jūros zoną įleisti didieji – ilgesni nei 100 metrų žvejybos laivai.
Jie juda kaip siurbliai – įtraukia žuvis ir sutrina jas. Realiai tai ir yra viena svarbiausių priežasčių, nulėmusių, kad, menkėms beveik išnykus, Lietuvos žvejybinis laivynas pateko į kritinę situaciją.
Kitąmet – nežinomybė
Nuo sausio Baltijos jūros rytinėje dalyje menkių žvejyba bus uždrausta penkeriems metams. Įmonės, kurios prarado galimybę žvejoti, tikėtina, trauksis iš verslo.
Taigi šiuo metu deramasi su Europos Komisija ir dėl to, į kokius kriterijus atsižvelgiant joms turėtų būti atlyginta už supjaustytus laivus.
Europos Komisijos galutinio sprendimo dar nėra, o pati Žemės ūkio ministerija informaciją ketina pateikti iki gruodžio 27 dienos.
Pasak A.Maželio, tiems žvejams, kurie turi tik vieną laivą, tai reikš verslo baigtį.
„Dauguma laivų įmonėse yra universalūs – skirti įvairių rūšių žuvims žvejoti.
Taigi jei įmonė, supjausčiusi vieną iš kelių turimų laivų, gautų kompensaciją, turėtų normalią kvotą, ji galėtų tęsti veiklą. Visa bėda, kad kvotos nėra taip skirstomos, kad atitiktų žvejų pajėgumą“, – sakė pašnekovas.
Štai todėl ir kilo grėsmė, kad dabar, perskirsčius kvotas, veiklą teks nutraukti maždaug 70 proc. Lietuvos žvejybos įmonių.
„Joms teks arba bankrutuoti, arba gavus išeitinę kompensaciją supjaustyti laivus. Taigi šiame versle liks dvi ar trys įmonės“, – prognozavo A.Maželis.
Deryboms laiko liko nebedaug
Andrius Palionis
Žemės ūkio ministras
„Šiuo metu dar deramės su Europos Komisija dėl to, kaip kompensuoti žvejybos įmonėms už pasitraukimą iš rinkos. Kiek žinome, septynios įmonės yra pasirengusios nutraukti veiklą, tačiau vis dar neaišku, kokius kriterijus patvirtins Briuselis.
Mūsų tikslas – kad kompensacija už supjaustytą laivą būtų mokama įmonei, jei ji per porą metų yra žvejojusi ne mažiau kaip 120 dienų, nes pagal mūsų regiono gamtos sąlygas tai – didelis skaičius. Tačiau komisija kartelę yra iškėlusi iki 180 jūrdienių.
Dėl tų jūrdienių ir vyksta diskusijos. Kadangi šiuo metu ES tarybai pirmininkauja suomiai, situacija mums palanki, nes Suomijai tai nėra svetima problema. Bet kai pirmininkavimą perims Čekija, jai mūsų žvejų problemos visai nerūpės, taigi sprendimo reikia dabar.
Latviai yra pasirengę pritarti 180 jūrdienių nuostatai, o mes manome, kad dar ne viskas prarasta – dar būtina derėtis.“
Skatina gaudyti ne žuvis, o ruonius
Uždrausti menkių žvejybą rytinėje Baltijos jūros dalyje nuo 2020-ųjų nutarta atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas.
Teigiama, kad menkių nykimo priežasčių yra daug. Tai ir klimato kaita, ir Baltijos jūros užterštumas, dėl kurio žuvims trūksta deguonies, ir labai smarkiai padidėjęs ruonių skaičiaus.
Ruoniai ne tik minta menkėmis, bet ir užkrečia šias žuvis kirminais, kurie išsekina menkes ir jos miršta dar neužaugusios.
Suomiai leido žvejams medžioti prie žvejybos tinklų priplaukusius ruonius ir net nutarė mokėti jiems po 200 eurų už kiekvieną į krantą pargabentą ruonį. Taip norima sumažintų jų skaičių.
Ruonių populiacija vakarinėje Baltijos jūros dalyje yra daugiau nei 10 kartų mažesnė, todėl ten menkės mažiau užkrėstos kirminais ir jų žvejyba bus leidžiama ir kitais metais.
Svarbiausias didelės dalies Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos įmonių pajamų šaltinis yra būtent rytinės dalies menkės, nes vakarinės dalies – toli ir Lietuvai skiriama jų kvota yra labai menka.
Mokslininkai prognozuoja, jog rytinės dalies menkių žvejybos draudimas gali būti tęsiamas net 5 metus, ir negali duoti garantijos, kad ištekliai atsigaus.
