Kelias mažas parduotuves Skuodo rajone turinti Elena Hochleitner prekyba verčiasi apie 30 metų, todėl prisiminė ne vieną atvejį, kai politikų sprendimai vertė gūžčioti pečiais.
„Buvo laikas, kai įstatymai vertė kabinti užuolaidas virš lentynų su alkoholiu ir jas atitinkamu metu užtraukti. Vėliau kasdien tekdavo išiminėti prekes, o vėliau jas grąžinti į vietą. Šiandien girdime dar vieną bergždžią sumanymą riboti – slėpti tabako gaminius po prekystaliais, spintose ir sandėliuose. Nesuprantu, kaip toks absurdo spektaklis padės nors vienam žmogui mesti rūkyti“, – dėstė verslininkė.
Siūlomas draudimas apimtų ir elektronines cigaretes bei tabako kaitinimo sistemas, tokias kaip IQOS. Prekybininkai nuogąstauja, kad įstatymo pataisos iš rūkančių žmonių atims galimybę sužinoti apie potencialiai mažiau žalingą alternatyvą ir sumenkins valstybės pastangas kovoti su tabako sukeliama žala.
Pagal naująją tvarką, parduotuvėse būtų leidžiamas tik tekstinis tabako gaminių ir jų kainų sąrašas.
Atvirai prekiauti tabako gaminius būtų galima tik specializuotose tabako gaminių parduotuvėse arba parduotuvių tabako gaminių skyriuose. Nors Vyriausybė siūlė draudimą įvesti nuo 2022 metų gegužės, Seimo Sveikatos reikalų komitetas užsibrėžė tvarką pakeisti nuo 2020 metų lapkričio.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad tiek tabako gaminių pakelis, tiek jo padėjimas šalia pirkėjo ir rodymas veikia tarsi tam tikra rinkodaros priemonė.
Smulkiesiems gresia sunki našta
Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą drausti parduotuvėse rodyti tabako gaminius ir su jais susijusius įrenginius, E. Hochleitner vertina kaip dar vieną niekam nereikalingą spektaklį, dėl kurio daugiausia vargo turės smulkieji prekybininkai.
„Turėsime galvoti, kaip vykdyti prekybą ministro sugalvotu nematomu būdu – kur ir kaip slėpti cigaretes, kad pirkėjai jų nematytų. Jeigu pirkėjas paprašys rūkalų, mums teks eiti iki sandėlio arba specialios spintelės, kurioje bus sudėtos cigaretės. Tai – ir papildoma gaišatis, ir didesni veiklos kaštai. Galbūt didieji prekybos tinklai to nepajus, o mums, mažiesiems, kiekvienas prarastas euras yra svarbus“, – tikina prekybininkė iš Skuodo rajono.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda yra pastebėjęs, kad naujas draudimas neigiamai paveiktų verslo aplinką, o smulkieji prekybininkai nukentėtų labiausiai. Viceministro duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 4800 vietų, kur prekiaujama tabaku ir tabako gaminiais. Jeigu Seimas priimtų Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, prekybininkų lauktų papildomos išlaidos – nuo 1200 eurų iki 2500 eurų prekybos vienoje kasoje vietai.
Po peticija – šimtai prekybininkų parašų
Smulkieji prekybininkai naują draudimą vertina kaip smūgį, todėl beveik 600 verslo atstovų pasirašė peticiją, norėdami atkreipti dėmesį į administracinę naštą ir galimas neigiamas pasekmes.
„Kiekvienas naujas draudimas – tarsi valstybės pavadėlis piliečiams. Valdžia nori laikyti pavadėlį savo rankose ir kontroliuoti laisvų, suaugusių žmonių gyvenimą. Juk nepilnamečiams tabako gaminių ir taip neparduodame. Kodėl valdžia nusprendė, kad dabar reikia tarsi vaikus auklėti suaugusius žmones? Pavyzdžiui, manęs neperauklės nei valdžia, nei žmona, nei kaimynas“, – tvirtina peticiją pasirašęs prekybininkas Arminas Pleškys iš Mažeikių rajono. Anot verslininko, valstybė neturėtų prisiimti tėvo ar motinos pareigų ir neapsunkinti verslo sąlygų smulkiesiems prekybininkams, kurių vaidmuo yra gyvybiškai svarbus kaimiškose vietovėse, mažesniuose miesteliuose.
Peticijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pastaraisiais metais smulkieji prekybininkai ir taip turėjo prisitaikyti prie daugybės naujų reikalavimų.
Siūlo aktyviau kovoti su kontrabanda
E. Hochleitner teigia, kad kiekvienas naujas draudimas ir ribojimas yra tarsi valdžios karas su vėjo malūnais. „Valdžia galėtų daugiau dėmesio ir išteklių skirti kovai su šešėline prekyba ir kontrabanda. Dabar politikai sunkina sąlygas mokesčius mokantiems ir darbo vietas kuriantiems verslininkams, o kontrabandininkai ir nelegalūs prekeiviai klesti net ir mažuose miesteliuose. Atsimenu, kai mūsų rajone pareigūnai vykdė operaciją prieš nelegalius prekeivius cigaretėmis, mūsų parduotuvėse tabako gaminių pardavimai išaugo tris kartus“, – pasakoja pašnekovė.
Nelegalios prekybos problemą patvirtina ir paskutiniai „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimo 2019 m. ketvirtojo ketvirčio duomenys, kurie rodo, kad per metus nelegalios tabako rinkos mastai padidėjo 2 proc. punktais, o šiuo metu Lietuvoje visa nelegali tabako rinka sudaro 21,3 proc. visos tabako rinkos. Tuo tarpu Latvijoje nelegali rinka sudarė 16,8 proc., Estijoje – 9,9 proc. ir nuolat mažėjo.
„Dalis mūsų nuolatinių pirkėjų yra žmonės, kurie laikas nuo laiko vyksta padirbėti į užsienį. Vienu kartu jie nusiperka įvairių maisto produktų ir vieną kitą bloką cigarečių. Seimas gali priversti mus slėpti cigaretes taip pat, kaip jas slepia nelegalūs, nesąžiningi prekeiviai. Tada rūkantiesiems tikrai nebus skirtumo, kur įsigyti tabako gaminių. O jeigu mūsų klientai patrauks į šešėlį, mums ir visai valstybei bus skaudus praradimas“, – pripažįsta UAB „Gvigė“ savininkė Irma Žilytė–Staponkienė, valdanti porą parduotuvių Kretingos apylinkėse.
Prašo bent pristabdyti pokyčius
Susivieniję smulkieji prekybininkai atkreipia dėmesį, kad įstatymo pakeitimus Lietuvoje siekiama priimti labai skubotai, nepaliekant laiko verslui prisitaikyti prie naujosios tvarkos. „Prekyba tabako gaminiais nematomu būdu neseniai buvo įvesta kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, tačiau kaimyninėse šalyse diskusijos apie šio įstatymo priėmimą prasidėjo beveik prieš 5 metus, o smulkiesiems prekybininkams tarp įstatymo pakeitimo priėmimo ir įsigaliojimo buvo duota pusantrų metų pasiruošti“, – rašome peticijoje.
Seimo Sveikatos reikalų komitetą atsižvelgti į Vyriausybės išvadą, kuria siūloma nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimą – nuo 2022 m. gegužės 1 dienos, neseniai paragino ir parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybės išvadoje aiškiai pažymima, kad dabartinis įstatymo projekte numatytas laikotarpis, per kurį ūkio subjektai turėtų prisitaikyti prie naujo reguliavimo, yra nepakankamas.
A. Armonaitės teigimu, valstybė privalo užtikrinti stabilią reguliavimo aplinką ūkio subjektams – mažmeninės prekybos vietos turės skirti papildomo laiko, finansinių išlaidų, siekiant persitvarkyti savo prekybos vietas pagal įstatyme įtvirtintas reguliavimo sąlygas.
Savo ruožtu smulkieji verslininkai prašo dar kartą įvertinti prekybos nematomu būdu reikalingumą ir kol kas atsisakyti prekybos ribojimo. Akcentuojama būtinybė įtraukti smulkiųjų prekybininkų atstovus į įstatymo svarstymą numatytuose Seimo komitetuose ir įvertinti, jog prisitaikymas prie naujų prekybos reguliavimų ribojimų reikalauja atitinkamų investicijų, papildomų žmogiškųjų resursų ir adekvataus laiko tinkamai pasiruošti, o ypač trumpas prisitaikymo laikas yra ypač finansiškai skaudi administracinė našta prekybininkams, ypač – smulkiesiems ir vidutiniams.
„Todėl mes prašome įvertinti kaimyninių šalių patirtį įsivedant prekybą tabako gaminiais nematomu būdu ir, jei vis tiek bus nuspręsta šį įstatymo pakeitimo projektą priimti, maksimaliai atidėti jo įsigaliojimą“, – teigia peticiją pasirašę įmonių vadovai.
