Vertina investuotojai
Kazachstanas gavo nepriklausomybę 1991 m. ir per šį laiką išsivadavo iš buvusios Sovietų Sąjungos šešėlio bei tapo viena ekonomiškai stipriausių ir taikiausių tautų savo regione. Kazachstanas sunkiai dirbo, išgaudamas gausius gamtinius išteklius, beveik nuo nulio pastatė naują sostinę, tapo prieš branduolinius ginklus nukreipto pasauliniu judėjimo lyderiu ir reguliariai sukviečia pasaulio religinius lyderius dialogui.
Kazachstanas tapo patikimas partneris. Per pastaruosius 20 metų ši šalis pritraukė beveik 300 milijardų eurų tiesioginių užsienio investicijų iš daugiau nei 120 šalių, o pagrindinė investuotoja šalyje yra ES. Investuotojai vertina ne tik šalies stabilumą, bet ir precedento neturinčias priemones investuotojams palaikyti. Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Kazachstanas šoktelėjo į 25-ąją vietą, aplenkdamas tokias valstybes, kaip Islandija, Austrija, Japonija, Ispanija ir kitas.
Kazachstanas imasi rimtų priemonių savo ekonomikai diversifikuoti. Šiuo metu jis siunčia 800 produktų į 120 valstybių. Pagrindinės perdirbimo pramonės eksporto prekės yra geležies lydiniai, cinko žaliava, rafinuotasis varis, uranas, naftos dujos, transformatoriai ir baterijos. Be to, šalis tikisi eksporto didėjimo tokiose srityse, kaip mašinų pramonė (dėl transformatorių, baterijų ir antifrikcinių guolių įrankių eksporto didėjimo) ir metalurgija (dėl geležies lydinių ir plieninių vamzdžių gamybos didėjimo), taip pat chemijos ir lengvojoje pramonėje.
Prieiga prie jūros – ne bėda
Didžiausia priėjimo prie jūros neturinti valstybė Kazachstanas „transportavimo spąstus“ įveikė precedento neturinčiu būdu.
Pirmiausia buvo maksimaliai išnaudotos Kaspijos jūros suteikiamos galimybės. Modernizuotas Aktau uostas tapo pagrindiniu transporto mazgu, per kurį dabar įgyvendinama beveik trečdalis Kaspijos jūros apyvartos.
Antra, Kazachstanas užsiėmė pozicijas kitų šalių uostuose, taip užtikrindamas vidaus prekių srauto augimą. Šiuo metu Kazachstanui užsienio uostuose priklauso Baku grūdų terminalas, Batumio uostas Juodojoje jūroje, grūdų terminalas Baltijos Ventspilio uoste ir kazachų bei kinų terminalas Ramiojo vandenyno Lianiunganio uoste. Dėl tokių pasiekimų, nors ir atkirstas nuo jūros, Kazachstanas sugebėjo išvystyti įvairiose srityse diversifikuotą uostų infrastruktūrą.
Tačiau šio transporto tinklo perlas yra Khorgos sausumos uostas, kuris tapo pagrindine kryžkele tarp Rytų ir Vakarų. Šis uostas yra rytinėse Kazachstano dykumose, ties siena su Kinija, ir jau tapo vienu iš svarbiausių „naujojo šilko kelio“ logistikos ir prekybos centrų. Dėl strategiškai patogios padėties – būdamas beveik pusiaukelėje tarp Kinijos ir Europos – Khorgos uostas gali pasiūlyti greitesnį nei gabenimas jūra kelią prekėms gabenti, ypač specifinių prekių, konkrečiai – elektronikos, gamintojams, kuriems greitas prekių pervežimas yra absoliutus prioritetas.
Trečia, net ekonomiškai sudėtingiausiu metu žemyno masto investicijos buvo skiriamos visų rūšių komunikacijai vystyti. Naftotiekio srityje buvo nutiesti naujieji Kazachstano–Kinijos transporto koridoriai naftai ir dujoms, kurie yra didžiausios pasaulio rinkos, gabenti. Be to, buvo nutiestas Kaspijos naftotiekio konsorsiumo (KNK) naftos vamzdynas, kuris tapo pagrindiniu naftos tiekimo keliu iš Kaspijos regiono.
Pagerino transporto kelius
Aktyvios statybos buvo vykdomos ir kelių sektoriuje. Didžiausias pasaulinės reikšmės tranzito projektas yra 2700 kilometrų ilgio Kazachstane esanti Vakarų Kinijos–Vakarų Europos automobilių transporto koridoriaus dalis.
Labai stipriai padidėjo geležinkelių tiesimo apimtys regioniniu ir net pasauliniu mastu. Per nepriklausomybės metus Kazachstane nutiesta 2500 kilometrų geležinkelio. Dėl precedento neturinčio geležinkelių tiesimo šalyje atsirado visiškai nauja pramonės šaka – geležinkelių inžinerija, įkvėpusi gyvybės plačiai sferai.
Tad strateginė užduotis paversti Kazachstaną Eurazijos transporto mazgu ir paversti aklavietę kryžkele buvo įgyvendinta. Transportas netapo ribojančia kliūtimi šalies ekonominei raidai. Priešingai, tai buvo viena veiksmingiausių paskatų, sukūrusi didelį prekių, paslaugų ir darbo poreikį.
Išnaudoja geografinę padėtį
Palankią geografinę padėtį Kazachstanas taip pat išnaudoja integruodamas ekonominį srautą iš Kinijos, NVS, Viduriniųjų Rytų ir Rytų Europos vieningoje reguliacinėje Tarptautinio Astanos finansų centro (AIFC) platformoje. AIFC įkurtas tam, kad taptų regioniniu finansų centru ir pagrindine priemone įgyvendinti ilgai lauktą valstybinio turto, tokio kaip valstybei priklausanti naftos įmonė KazMunayGas (KMG), privatizaciją.
AIFC galioja išskirtinis teisinis režimas, kuris nepriklauso nuo Kazachstano teisinės sistemos (Konstitucijoje įtvirtintas specialus teisinis statusas su atskira teisine sistema) ir remiasi išimtinai anglų teisės principais. AIFC teritorijoje oficialia darbo kalba laikoma anglų kalba.
Investuotojams siūloma daugybė privalumų, tarp kurių ir 50 metų galiojanti mokesčių lengvata: iki 2066 metų sausio 1 d. AIFC nariai atleidžiami nuo individualaus ir įmonės pajamų mokesčio. Be to, taip pat supaprastintas vizų ir įdarbinimo režimas. AIFC dirbantys užsienio darbuotojai bei jų šeimos nariai gauna iki penkerių metų galiojančią atvykimo vizą. EBPO šalių ir Kazachstano vyriausybės numatytų šalių gyventojams suteikiama teisė atvykti į šalį be vizos iki 30 kalendorinių dienų trukmės vizitui. Be to, nedidelis, bet malonus privalumas – pirmaisiais dvejais veiklos metais nemokama A klasės biurų nuoma.
Siekdamas dar padidinti savo privalumus, 2017 m. NASDAQ ir AIFC pasirašė susitarimą, kuriame numatytas prekybos platformos „Nasdaq Matching Engine“ technologijos sukūrimas. AIFC taip pat dalyvauja ir Šanchajaus vertybinių popierių birža.
Viena iš svarbių AIFC veiklos sričių yra efektyvios aplinkos inovatyvių finansinių technologijų vystymui kūrimas. Jame veiks bandomoji finansinių inovacijų aplinka (angl. regulatory sandbox), leidžianti išmėginti naujus „FinTech“ produktus. 2018 metais AIFC su Lietuvos banku pasirašė inovacijų funkcijų bendradarbiavimo susitarimą.
Įtakos turi ir lietuviai
Sėkminga Kazachstano raida nebūtų įmanoma be tautinio sutarimo tarp šalyje gyvenančių 120 tautybių atstovų, tarp kurių yra ir septyni tūkstančiai lietuvių. Šio tautinio dialogo moderatoriaus vaidmenį atlieka speciali institucija – Kazachstano tautos asamblėja, atstovaujama šalies Parlamente.
Pastarųjų 28-erių metų Kazachstano pasiekimai yra bendras visos valstybės pastangų rezultatas, tačiau sunku įsivaizduoti Kazachstano progresą be jo pirmojo prezidento Nursultano Nazarbajevo vaidmens ir indėlio.
2019 metų birželio 9 d. Kazachstane įvyko išankstiniai prezidento rinkimai, kuriuos užtikrinai laimėjo dabartinis prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, surinkęs 70,96 proc. balsų. Inauguracijos kalbos metu K. Ž. Tokajevas pabrėžė, kad jis ir toliau tęs pirmojo prezidento Nursultano Nazarbajevo pradėtą strateginę kryptį.
Užtikrinęs visuomenės stabilumą ir vienybę, Kazachstanas siekia socialinio progreso ir demokratijos raidos. Pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendintos struktūrinės, konstitucinės ir politinės reformos, kurių tikslas buvo sukurti pilietinę visuomenę.
Pirmajame kreipimesi į tautą prezidentas K. Ž. Tokajevas paskelbė, kad per kitus ketverius metus mokytojų atlyginimas padvigubės, o nuo 2020 m. sausio 1 d. mokytojų atlyginimas bus didinamas 25 proc.
2020 m. sausio 1 d. Kazachstane pradės veikti privaloma socialinio sveikatos draudimo sistema, o nemokamos sveikatos priežiūros užtikrinimui bus skirta daugiau nei 6,5 milijardo eurų. Dar 5,4 milijardo eurų bus skirta sveikatos sistemos vystymui.
Rodikliai gerėja
Iš viso per šiuos metus skurdas sumažėjo 13 kartų, o nedarbo lygis krito iki 4,9 proc. Nepriklausomybės metais šalyje buvo pastatyta daugiau nei 1300 ligoninių ir klinikų, 1545 naujos mokyklos ir daugiau nei 500 vaikų darželių.
Buvo atidaryta daugiau nei 70 stadionų, 36 sporto rūmai, daugiau nei aštuoni tūkstančiai sporto aikštelių ir salių. Muziejų skaičius padidėjo 2,7 karto, teatrų – 1,5 karto, o bibliotekų – 1,4 karto.
Įgyvendinant pirmojo Kazachstano Respublikos prezidento inicijuotą „Bolashak“ švietimo programą, daugiau nei 12,5 tūkstančio jaunų šalies gyventojų mokėsi dviejuose šimtuose geriausių pasaulio universitetų 35-ose šalyse.
Nepriklausomas Kazachstanas gali pasigirti ištekliais, leidžiančiais kurti stiprią tautą. Bet įveikti posovietinio laikotarpio neužtikrintumą šiai šaliai taip pat padėjo joje gyvenančių žmonių būdas ir taikoma politika, tokia kaip įvairiakryptė užsienio politika, kuria siekiama kurti pozityvius santykius su visomis tautomis.
Daugeliu atžvilgiu Kazachstanas yra kylantis regioninio bendradarbiavimo Centrinėje Azijoje, tarp įvairių Europos žemyno ir kitų regionų subjektų moderatorius ir skatintojas.
Kazachstanas turi unikalią teisinę padėtį daugelyje tarptautinių organizacijų, tokių kaip ESBO, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO), Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), Kazachstano inicijuota Konferencija dėl bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje (CICA) ir Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC). Nuo 2017–2018 m. pirmą kartą JT istorijoje per nenuolatinę JT saugumo tarybos narę Kazachstaną buvo atstovaujama Centrinei Azijai.
Nepalaiko branduolinio ginklavimosi
Kazachstanas yra branduolinių ginklų neturinti šalis, atliekanti svarbų vaidmenį branduoliniame nusiginklavime, ir keturių dalių branduolinio nusiginklavimo veiksmų plano iniciatorė. Panašu, kad šalis aktyviai dalyvauja šiuose procesuose.
Kazachstanas atliko svarbų vaidmenį ESBO tarpininkaujant 2010 m. Kirgistane vykusių krizių metu, nors tarptautinės organizacijos ir didžiosios valstybės iš esmės susilaikė nuo priemonių. Šiuo metu Kazachstane vyksta tarptautinis aukšto lygio susitikimas – Astanoje vyksta derybos dėl Sirijos taikos, kuriose dalyvauja Sirijos vyriausybė ir opozicijos grupės; Iranas, Rusija ir Turkija, kaip garantuojančiosios šalys, ir JT, JAV ir Jordanija, pakviestos stebėtojo teisėmis. Taip Kazachstanas kaupia aukšto lygio žinias apie tarptautinių konfliktų valdymą, kurios gali būti itin vertingos pasauliui. Kazachstane jau yra gausu politikų ir diplomatų, turinčių svarbios patirties ir įgūdžių.
Plačiai žinoma, kad nuo 2003 m. Kazachstanas inicijavo ir rengė kas trejus metus vykstantį pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongresą.
Taip pat Kazachstane greitai bus svarstomi svarbiausi pasaulinės ekonomikos klausimai.
2018 m. liepos 24 d. PPO Generalinės tarybos susitikimo metu buvo patvirtinta Kazachstano paraiška surengti 12-ąją PPO ministrų konferenciją Nur-Sultane. Pirmą kartą PPO ministrų konferencija bus rengiama šalyje, kuri prisijungė prie PPO po jos įkūrimo 1995-aisiais metais ir pirmą kartą ji vyks Centrinės Azijos regione. 12-osios ministrų konferencijos darbe dalyvaus prekybos ministrai iš 164 šalių narių ir 20 PPO šalių stebėtojų. Taip pat galimi vizitai iš ne mažiau kaip 20 užsienio valstybių vadovų. Bendras renginio dalyvių skaičius viršys 8 tūkstančius žmonių.
Stebint Kazachstano raidą, akivaizdu, kad šalis turi visas reikalingas priemones, kad pasiektų savo strateginį tikslą: iki 2050-ųjų metų tapti viena iš 30 labiausiai išsivysčiusių valstybių.
Parengta bendradarbiaujant su Kazachstano resublikos ambasada.
