Finansų rinkos priežiūra užsiimantis Lietuvos bankas kol kas jokios rizikos dėl to neįžvelgia. Tačiau lieka neaišku, kaip skandalais išmarginta „fintech“ įmonės įkūrėjo praeitis prižiūrinčių institucijų liko tiesiog nepastebėta ir neįvertinta.
Praėjusiais metais Maltos bankų sektorių sudrebino šios šalies Finansų žvalgybos analizės tarnybos (FŽAT) sprendimas skirti 3,5 mln. eurų baudą tarptautiniu mastu veikusiam „SataBank“. Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų. „SataBank“ veikla buvo sustabdyta, įšaldytos sąskaitos, o banko administratoriumi paskirta nepriklausoma audito įmonė.
Tuomet aiškinta, kad tai yra pirmas atvejis šalies istorijoje, kai Maltos centrinis bankas pritaiko tokias griežtas sankcijas šalyje veikiančiam komerciniam bankui.
Įspėjimo sulaukė seniai
Vienas iš „SataBank“ bendraturčių bulgaras Christo Georgijevas spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie Ch.Georgijevą, kuris anksčiau darbavosi šios nedidelės šalies „fintech“ sektoriuje.
Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti Ch.Georgijevo verslą šis suskubo imtis veiklos Maltoje. Ch.Georgijevas taip pat yra ir kitos „fintech“ įmonės „iCard AD“ įkūrėjas. Būtent ši įmonė naudojasi Lietuvos banko valdoma sistema „Centrolink“, leidžiančia per centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA.
Pėdsakai – keliose šalyse
Nuolatinės kritikos dėl menko finansinių rizikų valdymo iš Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ekspertų organizacijos „Moneyval“ sulaukianti Malta pastaruoju metu ėmėsi ryžtingų veiksmų.
Šios šalies žiniasklaidoje skelbta, kad 2018 metais šalies FŽAT nurodė „SataBank“ nutraukti verslo santykius su pagrindiniu banko klientu. Tokio sprendimo motyvas – visai Maltos jurisdikcijai kylanti itin reikšminga pinigų plovimo rizikos grėsmė.
Anot šalies žiniasklaidos šaltinių, „SataBank“ pagrindinis klientas buvo jo bendraturčio Ch.Georgijevo įkurta mokėjimo įmonė. Apie šį nurodymą skelbta ir „Moneyval“ ekspertų organizacijos paviešintoje ataskaitoje.
Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas Jasonas Azzopardi aiškino, kad „SataBank“ bendraturtis Ch.Georgijevas nutarė pasirinkti Viduržemio jūros salą po to, kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo.
Vis dėlto Maltoje „SataBank“ veikė ne vienus metus, o nemalonumai prasidėjo 2018-aisiais. Tuomet šios šalies finansų rinkos prievaizdai skyrė bankui palyginti nedidelę – daugiau nei 60 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus. Kad būtų apsaugoti indėlininkų interesai, tada buvo nurodyta nutraukti indėlių priėmimą bei mokėjimų tvarkymą.
Kaip skelbė „Financial Times“, dėl šio incidento nukentėjo Jungtinėje Karalystėje įkurtos „fintech“ bendrovės „LeoPay“ klientai, kuriems elektroninių pinigų sąskaitų paslaugas teikė tas pats „SataBank“.
Ne mažiau įdomu, kad „LeoPay“ priklauso bendrovei „iCard AD“, kurią įkūrė tas pats Ch.Georgijevas. Netrukus po šių sankcijų paskelbimo iš oficialios „LeoPay“ svetainės buvo pašalinta visa su „SataBank“ susijusi informacija.
Lietuva rizikos neįžvelgia?
Lietuva pastaruoju metu noriai priima ir suteikia licencijas įvairioms užsienio finansinių technologijų įmonėms. Centrinio banko atstovai dažnai tvirtina, kad Lietuva turi pažangiausią „fintech“ sektoriaus reguliavimą.
„Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuri praktikoje jau taiko Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko suformuluotus principus dėl „fintech“ reguliavimo ir potencialo panaudojimo.
Vienas svarbiausių mūsų tikslų – būti pakankamai drąsiems ir novatoriškiems, kad padėtume kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, bet kartu – pakankamai reikliems ir griežtiems, kad užtikrintume tinkamą rizikos valdymą“, – praėjusių metų kovą Vašingtone tvirtino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Tačiau ar finansų rinkos prievaizdai tokie pat griežti Lietuvoje veiklos licencijos neturinčioms, bet šalies finansų sistemomis besinaudojančioms „fintech“ įmonėms?
Mūsų šalyje nei „SataBank“, nei kita Ch.Georgijevo valdoma kompanija „iCard AD“ padalinių neturi. Tačiau pastaroji naudojasi Lietuvos banko valdoma mokėjimo sistema „Centrolink“, kuri sudaro techninę galimybę per centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimo eurais erdvės visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.
Prieigą prie „Centrolink“ sistemos suteikia Lietuvos bankas. Tiesa, „iCard AD“ nėra tikroji „Centrolink“ dalyvė – ši įmonė turi adresuojamąjį bendrovės identifikavimo kodą, kuris leidžia jungtis prie sistemos.
Lietuvos banko teigimu, tokį statusą turinčių kompanijų rizika vertinama kitaip ir joms taikoma kur kas daugiau bei griežtesnių reikalavimų nei „Centrolink“ sistemos dalyviams. Ar gali verslininkai, vienoje ES šalyje įklimpę į pinigų plovimo skandalus, ramiai dirbti kitoje?
„Europos Sąjunga nustato visoms narėms vienodas taisykles dėl vadovų ir akcininkų reputacijos tikrinimo – licencija veiklai išduodama tik įsitikinus, kad asmenys atitinka nustatytus reikalavimus. Vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas“, – teigė Lietuvos bankas.
Anot centrinio banko, šiuos kriterijus vertina institucija, išdavusi atitinkamos veiklos licenciją ir užtikrinanti priežiūros vykdymą. Įmonės „iCard AD“ atveju – Bulgarijos centrinis bankas. Pastarojo teigimu, bendrovės veikla nėra apribota, jokių nuobaudų ji nėra gavusi.
Patikėjo savininko žodžiais
„Lietuvos bankas, atlikęs papildomą patikrinimą dėl akcininko reputacijos, dabar neturi pagrindo manyti, kad ji neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Įmonė savo ruožtu informavo Lietuvos banką, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės: įmonės akcininkas niekada nebuvo kaltinamas dėl neteisėtos veiklos, o įmonės veiklą prižiūrinti institucija jam nėra pareiškusi jokių įtarimų dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams“, – teigiama centrinio banko atsakyme.
Ar būtent Ch.Georgijevas, kurio pavardė minima ir Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo duomenų bazėje „Offshore Leaks“, yra galutinis įmonės „iCard AD“ naudos gavėjas, Lietuvos bankas nebuvo linkęs atskleisti.
„Įmonė yra pateikusi Lietuvos bankui galutinius naudos gavėjus. Tačiau tokios informacijos atskleidimą riboja pasirašytos sutartys dėl informacijos konfidencialumo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimai, kurie taikomi visoje Europos Sąjungoje“, – pranešė Lietuvos bankas.
Vis dėlto Bulgarijos registrų agentūros, veikiančios prie šios šalies Teisingumo ministerijos, oficialioje duomenų bazėje pavyko rasti galutinius šios įmonės naudos gavėjus.
Viešai prieinamuose duomenyse nurodoma, kad bendrovės „iCard AD“ savininkai yra Svilenas Ivanovas Savevas ir jau minėtas Ch.Georgijevas. Jie abu valdo šią įmonę per bendrovę „Intercapital Holding AD“.
Dėl galimo pinigų plovimo Lietuvoje veikiantys bankai jau yra priskirti rizikos zonai ir gali susidurti su keblumais skolinantis tarptautinėse rinkose.
Tad neaišku, ar tarptautiniuose pinigų plovimo skandaluose minimų finansininkų toleravimas ir leidimas naudotis mokėjimų sistemomis ilgainiui dar labiau neatsirūgs Lietuvos finansų rinkai.
