Iranas jau pradėjo savo atsako veiksmus – naktį iš antradienio į trečiadienį paleido balistines raketas į dvi JAV karių prižiūrimas Irake esančias karines bazes.
Kol visas pasaulis stebi, kuo pavirs Irano ir Amerikos akistata, ekspertai Lietuvoje svarsto ne tik galimus JAV ir Irano konflikto scenarijus, tačiau ir tai, kaip šis konfliktas galėtų paveikti kasdienį lietuvių gyvenimą.
Galimi du scenarijai
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pastarųjų dienų JAV ir Irano konflikto įvykiai nebuvo didelis siurprizas – Irano santykiai su JAV, Izraeliu, Saudo Arabija visada buvo labai įtempti ir karinio konflikto rizika visada egzistavo.
„Įtampa tarp JAV ir Irano didėjo jau praėjusiais metais, ypač po to, kai JAV pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu. Santykiai buvo paaštrėję rugsėjo mėnesį, kada, įtariama, Iranas susprogdino ir kelis tanklaivius, ir kelis Saudo Arabijos naftos gavybos ir perdirbimo taškus.
Karinės konfrontacijos ir politinės įtampos rizika buvo nuolat, ir nepasakyčiau, kad ji pastarosiomis savaitėmis iš esmės pasikeitė“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, dabar galimi du scenarijai – arba nieko naujo neįvyks ir dabartinė situacija neišsivystys į didesnį konfliktą Vidurio Rytuose, arba Iranas bandys atkeršyti. Tačiau, N.Mačiulio teigimu, net ir galimo Irano keršto atvejis rimtos įtakos Lietuvai neturės.
„Galimas scenarijus yra tai, kad Iranas bandys atsakyti, pavyzdžiui, trikdydamas naftos tiekimą Hormūzo sąsiauriu, ką jau darė ir iki šiol. Tokio scenarijaus atveju naftos kaina dar labiau padidėtų, o dabartinis naftos kainos šuolis ir atspindi tokios rizikos tikimybę – bet tai yra tik rizika, ir ji neturėtų labai didelės įtakos pasaulio ekonomikai.
Tai paskatintų naftos gavybą JAV – jiems dėl to nebūtų didesnės ekonominės žalos. Didžioji dalis naftos, išgaunamos Vidurio Rytuose ir transportuojamos per Hormūzo sąsiaurį, keliauja į Kiniją ir Pietryčių Aziją – tai vėlgi, didžiausia įtaka ir trumpalaikiai naftos tiekimo sutrikimai galėtų paveikti būtent to regiono šalis, o ne Europą“, – tikino ekonomistas.
Vienintelė dabartinio konflikto pasekmė Lietuvos ekonomikai, anot N.Mačiulio – keliomis dešimtosiomis procentinio punkto didesnė šiųmetė infliacija, nei prognozuota anksčiau.
Įžvelgia pavojų
Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad trumpuoju laikotarpiu konflikto poveikis Lietuvai nebus didelis – akcizų pakėlimas ženkliau padidins kuro kainas, nei naftos kainų šuolis. Tačiau ilguoju laikotarpiu Vidurio Rytai išliks viena didžiausių grėsmių visai Europos Sąjungai, tuo pačiu ir Lietuvai.
„Jei konfliktas bus eskaluojamas toliau, gali atsinaujinti pabėgelių krizė arba, naudodamiesi chaosu, Islamo valstybės veikėjai gali vėl bandyti pakelti sparnus. Migrantų krizės rizika gali lemti Šengeno zonos apibyrėjimą Europos Sąjungoje“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Ekonomistas didelę grėsmę įžvelgia ir dėl regiono ekonominio neapibrėžtumo įtakos Lietuvos eksportuotojams – Vidurio Rytų rinkos taps mažiau patrauklios.
„Vis dar turime praktiškai uždarytą prekybą su Rusija, ypatingai kalbant apie maisto produktus, todėl daugelis gamintojų alternatyva laikė būtent šį regioną. Tačiau dabar gali būti, kad ir šis regionas nebus toks perspektyvus – be to, kad geopolitinis neapibrėžtumas auga, pakankamai vangūs ir regiono ekonomikos augimai.
Lietuviai jau bandė eksportuoti į tą regioną – bet tai nėra paprasta, egzistuoja tam tikros taisyklės, ypatingai kalbant apie mėsos eksportą. Toji rinka tikrai buvo traktuojama kaip perspektyvi, buvo dedama daug vilčių. Bet pastaruoju metu entuziazmas blėsta.
Daugiausia galimybių eksportui Vidurio Rytuose turi maisto pramonė, vanduo, taip pat produktai, kurie turi kokybės, ekologiškumo etiketę. Didžiosios dalies šių šalių pajamos yra iš naftos, ir didelę dalį produktų jos importuoja iš Vakarų šalių – Lietuvai tai tikrai nebloga galimybė“, – pasakojo ekonomistas.
Ž.Maurico teigimu, šis JAV ir Irano konfliktas Europos Sąjungai žalingas įvairiais aspektais.
„Amerika pati jau pasigamina daugiau naftos, negu jai reikia – praktiškai iš importuotojos tapo eksportuotoja, todėl JAV tas regionas tampa nelabai įdomus. Europa nėra pakankamai pasirengusi įsitraukti aktyviau, todėl gali būti, kad Vidurio Rytuose išsiplės tiek Kinijos, tiek Rusijos įtaka ir tai vėl stums Europą iš to regiono – tiek ekonomine, tiek politine prasme.
Tai yra sudėtinga situacija – Europos Sąjungos santykiai su Rusija, Turkija yra pakankamai prasti, Artimieji Rytai taip pat smunka, Šiaurės Afrika irgi turi savų iššūkių – praktiškai Europa apsupta nestabilių ir ekonomiškai silpnų regionų“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Perspektyvus regionas eksportui
Pasak Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus, Vidurio Rytų regionas Lietuvos eksportuotojams yra labai svarbus, tačiau JAV ir Irano konfliktas Lietuvos eksportui reikšmingesnės įtakos turės, jeigu išsiplės į kitas regiono valstybes.
„Iranas mums nėra svarbi prekybinė partnerė žemės ūkio ir maisto produktais, bet ji yra regione, kuris mums perspektyviai yra labai svarbus – Vidurio Rytai, Persijos įlanka.
Jeigu konfliktas įgaus didesnį mastą, neigiamas poveikis persiduos į visą regioną, o ten, kur konfliktai, politiniai neramumai, ten ekonominiai klausimai yra antraplaniai“, – kalbėjo A.Venckus.
Pasak jo, Lietuvos verslas ypatingai nori didinti eksportą į Persijos įlankos šalis.
„Žiūrint retrospektyviai, įtampa regione yra labai seniai. Šis regionas mums svarbus, tačiau prekyba, kad ir maisto produktais, vyksta – žmonėms valgyti vis tiek reikia. Tai maisto ar žemės ūkio produktai, kurie buvo eksportuojami, tie ir bus. Tik konfliktas gali sumažinti regiono patikimumą mūsų eksportuotojų akyse – čia matau didžiausią problemą, bet ne tiesioginį efektą, dėl kurio būtų nutraukta prekyba.
Lietuva apskritai yra žemės ūkio produktus eksportuojanti šalis – mes pagaminame daug daugiau maisto ir žemės ūkio produktų, negu galime suvartoti patys. Tad, siekiant Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės Lietuvoje augimo, mums būtinos naujos rinkos“, – tikino A.Venckus.
Jo teigimu, neigiamas efektas visai ES būtų tuo atveju, jeigu konfliktas pasiektų Sirijos krizės mastą, prasidėtų pabėgėlių srautai.
Galimas ir teigiamas poveikis
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigė nenorintis spekuliuoti, kokią įtaką JAV ir Irano konfliktas gali turėti Lietuvai, kai galimo konflikto pobūdžio variantų intervalas yra toks platus.
„Naftos kainos šokinėja ir be tų konfliktų, o kiek jos gali kilti priklauso nuo konflikto pobūdžio – grynos spekuliacijos. Galime pažiūrėti bet kokių konfliktų istoriją – kainoms įtaką daro labai daug veiksnių“, – kalbėjo R.Lazutka.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos eksportas Vidurio Rytuose – labai nedidelis, o tam tikrų valstybių ekonominiai sunkumai Lietuvos eksportuotojams gali būti netgi naudingi.
„Kalbant apie kitas, mums svarbesnes eksporto šalis, kaip Vokietija – sakoma, kad Vokietijos ekonomika stoja, jos augimas lėtėja, todėl Lietuvos eksportuotojams bus blogai, kadangi Vokietija yra viena iš šalių, į kurią Lietuva daug eksportuoja. Bet netgi tai nėra vienareikšmis rezultatas, kad tai turėtų Lietuvos eksportui neigiamai atsiliepti – gali atsiliepti ir teigiamai.
Gali būti, kad toje šalyje, kur kas nors įvyksta, žmonės tiesiog pereina nuo vienų prekių vartojimo prie kitų – nuo vieno gamintojo prie kito. Pasiturintys žmonės gali nustoti pirkti prancūziškus sūrius ir pradėti pirkti lietuvišką sūrį – tai reiškia, kad lietuviško sūrio eksporto galimybės išaugs dėl to, kad kur nors yra ekonominiai sutrikimai.
Tai nėra linijinė priklausomybė, kad jeigu kur nors pasaulyje situacija blogėja, tai mūsų eksportuotojams irgi yra blogiau – gali būti ir geriau, tai priklauso nuo konkrečios prekės, tos prekės rinkos, nuo tos šalies gyventojų pirmenybių vartoti tam tikras prekes ir kaip tos pirmenybės keičiasi, kaip keičiasi pati situacija šalyje“, – kalbėjo R.Lazutka.
Numatomas aukso kainos kilimas
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, bet kokie kariniai konfliktai ar išaugusi politinė įtampa daro tam tikrą įtaką ir verslo sprendimams, tačiau tai, kaip šis konfliktas paveiks Lietuvos ekonomiką, gyventojus, priklausys nuo to, kaip jis vyks, plėtosis ir kokį mastą įgaus.
„Nors ir esame labai atvira ekonomika, kai kurios šalys, jose vykstantys neramumai nedaro jokio didesnio poveikio mūsų ekonomikai. Šiuo konkrečiu atveju, manau, susidariusi situacija gali atnešti daugiau bendrų pokyčių – pakilusias naftos kainas, aukso kainos svyravimą (greičiausiai kils, bet ar daug – nežinia).
Taip pat gali kisti investuotojų nuotaikos: tokiais atvejais daug investuotojų susilaiko nuo kai kurių svarbių sprendimų, laukia, kaip pasikeis situacija“, – teigė R.Skyrienė.
R.Skyrienė pabrėžė, kad Iranas nėra vienas iš svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai.
„Pavyzdžiui, prekybos apyvarta su Iranu 2018 metais nesiekė 9 mln. eurų, o tiesioginės užsienio investicijos buvo mažesnės nei pusė milijono eurų. Tokie skaičiai parodo, kad dvišaliai ekonominiai Lietuvos ir Irano santykiai nėra itin glaudūs ar siejami strateginės partnerystės ryšiais“, – sakė R.Skyrienė.
