Pikete prieš „Grigeo“ produkciją dalyvavęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad boikoto atveju „Grigeo“ gali bandyti išlikti finansiškai pereidami prie „private label“ (privatus prekės ženklas – red.) produkcijos gamybos.
„Tai būtų daroma todėl, kad jų tiesiog nesimatytų. Pavyzdys paprastas: ta pati „Maxima“ gali atsisakyti prekiauti tualetiniu popieriumi, pažymėtu „Grite“ prekiniu ženklu, bet gali užsakyti naują didelę partiją tualetinio popieriaus „Favorit“. O ant pakuotės bus užrašyta, kad „Pagaminta Lietuvoje pagal specialų užsakymą“. Tai yra visai įmanomas scenarijus, kuris padėtų išlikti šiame versle.
Ir jei aš, kaip vartotojas, sužinočiau apie tokį pardavėjo veiksmą, man kiltų klausimas, kokios politikos laikosi parduotuvių tinklas. Ar jiems nesvarbu, kokių standartų laikosi jų tiekėjai? Jei taip pasielgtų „Iki“, tą patį pagalvočiau ir apie „Iki“ ar bet kokį kitą prekybos tinklą“, – teigė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas.
Jo teigimu, šios aplinkosauginės krizės atveju įmonė „Grigeo“ verslo strategijų gali rasti daug – tereiks pasamdyti verslo konsultantų kiek tik įperka. Specialisto nuomone, vartotojas turėtų žinoti, jog po kitu prekės ženklu gali slypėti ta pati „Grigeo“ produkcija.
Laukia teisėsaugos išvadų
Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, po „Iki“ privačiu prekės ženklu iš tiesų slypėjo ir „Grigeo“ produkcija.
„Mūsų privatus ženklas yra „Clever“ – jį taip pat gamina ir „Grigeo“. Jo visi pirkimai nuo užvakar yra sustabdyti“, – tikino I.Baltrušaitienė.
Jos teigimu, „Iki“ sustabdė, bet nenutraukė sutarčių su „Grigeo“: „Esame sustabdę sutartis, kol išaiškės visa situacija, kaip ir kas toliau“.
Paklausus, ar galėtų „Grigeo“ ir toliau pardavinėti savo produkciją su kitais prekės ženklais, I.Baltrušaitienė atsakė, kad tai priklausys nuo prekybos tinklų – šiuo metu „Iki“ sustabdė „Grigeo“ produkcijos pirkimą ir prekybos tinklo „Clever“ prekės ženklui.
Tuo metu pasiteiravus, kodėl ant produkto etiketės rašoma tik kilmės šalis, o ne kur iš tiesų yra pagaminta produkcija, atstovė spaudai tikino, kad toks žymėjimas – atitinkantis visus reikalavimus.
„Mes to neslepiame, svarbu, kad parašyta kilmės šalis. Tai, kas priklauso, kad būtų pažymėta, yra pažymima“, – sakė I.Baltrušaitienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė situaciją pakomentuoti žadėjo vėliau.
Trečiadienį „Rimi“ atstovė lrytas.lt teigė, jog „Rimi“ kol kas nėra priėmęs sprendimo, ar stabdyti prekybą „Grigeo“ produkcija – seka informaciją ir laukia tiekėjo paaiškinimų. Atsižvelgdamas į juos, prekybos tinklas priims tolesnius sprendimus.
Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, „Norfa“ tokios tikimybės, kad „Grigeo“ slapta gali ir toliau prekiauti savo produkcija, nesvarsto – nors pirkimai yra sustabdyti, šiuo metu lentynose esanti produkcija dar bus parduodama.
Įmonės atstovas tikino, kad „Norfa“ tiesiog laukia teisėsaugos institucijų išvadų ir plačiau „Grigeo“ situacijos komentuoti nenori.
Paprasčiau klientui?
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovės spaudai Rimos Aukštuolytės teigimu, privataus „Maximos“ prekybos ženklo „Favorit“ prekes taip pat yra gaminusi ir „Grigeo“.
„Dažniausiai skelbiame tarptautinius konkursus, ir kuri įmonė laimi – nebūtinai „Grigeo“, ta ir gamina“, – kalbėjo R.Aukštuolytė.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, jog su „Grigeo“ dėl „Favorit“ prekės ženklo gaminių gamybos prekybos tinklas bendradarbiauja nuo 2011 metų.
„Ant mūsų pačių inicijuotų prekės ženklų nėra privaloma nurodyti gamintojo adreso. Remiantis Ūkio ministro 2015 metų įsakymu „Dėl Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių patvirtinimo“, ant savo privačių prekių ženklų nurodome jų savininko, t.y. mūsų pačių adresą.
Tą pačią prekę gali gaminti skirtingos gamyklos įvairiose ES šalyse, dėl ko būtų sudėtinga ant tos pačios prekės nurodyti visus gamintojus“, – sakė E.Dapkienė.
Jos teigimu, klientui yra paprasčiau, nes ant pakuotės nurodytas vietos gamintojas, į kurį pirkėjas gali kreiptis, jei turi klausimų.
„Kas yra konkrečios prekės gamintojas, paprašius klientui, mes, kaip pardavėjas, privalome informaciją suteikti ir ją suteikiame.
Vadovaujantis įsakymu „Dėl Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti prekės kilmės šalies neprivalome, jeigu prekė įvežta iš Europos ekonominės erdvės valstybių (Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės susitarimą – Norvegijos, Lichtenšteino, Islandijos) ir Turkijos,“ – situaciją paaiškino „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.
Primename, kad Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga skelbė įtarianti, kad įmonė ilgą laiką leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas yra Gintautas Pangonis.
