Kitaip tariant, tarp – aplinkosaugininkų ir verslininkų? Ir visa tai – visuomenės sveikatos sąskaita“! – stebėjosi Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, vertindamas situaciją G.Pangonio įmonėse, kai buvo nustatyta, kad ne vienerius metus bendrovė „Grigeo Klaipėda“ teršė Kuršių marias.
R.Dargis taip pat atkreipė dėmesį, kad problemos dėl nuotėkų „Grigeo Klaipėda“ ir neatmestina galimybė kitoje G.Pangoniui priklausančioje įmonėje Grigiškėse „Grigeo“ atvėrė kitą neįtikėtiną situaciją valstybėje – nors apie aplinkos apsaugą ir klimato kaitą nuolatos vyksta diskusijos, tam iš šalies biudžeto skiriami nemenki pinigai, tačiau tos lėšos nepasiekia tikslo ir mėtomi be jokios kontrolės.
„Juk jau ne pirmą kartą valstybės institucijos kartu su verslo atstovais daro sandorius prieš visuomenę. Prisiminkim 2013 m. vadinamąją tarų utilizavimo bylą, kai aplinkosaugininkai dalino verslininkams pažymas už neva tai utilizuoti pristatytas taras, o iš tikrųjų tų tarų niekas neatveždavo.
Tai, gal pagaliau derėtų pasidomėti aplinkosaugininkų kompetencija ir vis dėlto pagaliau sukurti sistemą, kuri veiktų valstybės ir visuomenės labui“, – kalbėjo R.Dargis.
Vertindamas G.Pangonio aiškinimus, esą jis nežinojęs, kad iš jo valdomos įmonės nuodingos nuotėkos matų metus buvo leidžiamos į Kuršių marias, o iš jų, tikėtina, patekdavo ir į Baltijos jūrą, R. Dargis neatmetė galimybės, jog tai – verslininko gynyba: „Jis ginasi. Bet tam, kad galima būtų daryti išvadas ir apibendrinimus, labai norėčiau sulaukti atliekamo tyrimo dėl „Grigeo Klaipėda“ rezultatų.
Nesitiki, kad G.Pangonis specialiai sumontavo tuos vamzdžius, kuriais galėjo tekėti tos nuotėkos į marias. Gal ta sistema buvo sukurta kur kas anksčiau, kai įmonės dar nepriklausė G. Pangoniui.
Daryčiau prielaidą, kad jis apie tuos vamzdžius žinojo, tačiau jų sistemos nepertvarkė. Taip pat peršasi nuomonė, kad informaciją apie situaciją Klaipėdos įmonėje išplatino, neseniai atleisti jos vadovai. Kurių atžvilgiu, atrodo, vyksta tyrimas dėl sukčiavimo“.
Kaip verslininkas, turėdamas ilgametės patirties, pramonininkų vadovas atkreipė dėmesį, kad ir pats G. Pangonis, vadovaudamas popieriaus gamyklai Grigiškėse, kur jos reikmėms nuolatos naudojamas vanduo, galėjo nesunkiai suskaičiuoti, kiek išleidžia nuotėkoms pinigų Klaipėdoje ir Grigiškėse: „Tie skaičiai turėjo kažkaip koreliuoti.
Jei išlaidos už nuotėkas Klaipėdoje būdavo kur kas mažesnės, nei Grigiškėse, jam iš karto turėjo kilti klausimų, kad kažkas – ne taip. Sunkiai priimami G. Pangonio aiškinimai, esą nežinojęs, kiek už nuotėkas kiekvieną mėnesį ar kasmet išleidžia įmonė Klaipėdoje“.
Paklaustas, ar situacija G. Pangonio įmonėse nemeta šešėlio visai Lietuvos pramonei ir pramonininkų visuomenei, R.Dargis tvirtino manąs, kad tokių išvadų daryti nederėtų: „Jei sučiumpamas už rankos neblaivus Seimo narys, dar nereiškia, kad visi parlamentarai – girtuokliai.
Arba, jei kokio nors universiteto dėstytojas nuplagijavo mokslinį darbą, tai dar nereiškia, kad visi mokslininkai – nesąžiningi ir neverti savo titulų ar išradimų. Lietuvoje yra tūkstančiai įmonių ir aš tikiu, kad jos laikosi aplinkosauginių reikalavimų. Jokiu būdu nenorėčiau daryti apibendrinimų, kad visi mūsų pramonininkai teršia gamtą“.
R. Dargis neabejojo, kad, pasibaigus tyrimui įmonėje „Grigeo Klaipėda“, Pramonininkų konfederaciją pareikš savo poziciją G. Pangonio atžvilgiu.
Tačiau, pasak R. Dargio, pirmiausia savo nuomonę privalėtų pateikti Lietuvos medienos pramonės asociacija „Lietuvos mediena“, kurios valdybos pirmininku yra pats G. Pangonis.
„Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas lrytas.lt teigė, kad asociacija, neabejotinai, svarstys situaciją G. Pangonio įmonėse ir pareikš savo nuomonę. Be to, balandžio mėnesį vyks asociacijos suvažiavimas, kurio metu bus renkama nauja valdyba ir naujas jos vadovas.
„Neabejotinai valdybai vadovaus nebe G. Pangonis, tačiau ne dėl to, kad jis būtų atleistas, o dėl to, kad vyks valdybos vadovų rotacija. Atsistatydinti jis iš šio posto galėtų pats. Greičiausiai tai – tik laiko klausimas“, – svarstė R. Beinortas.
