Sausio 16-ąją M.Mišustinas, stovėdamas prieš Dūmą, išvardijo naujosios vyriausybės prioritetus: paskubinti darbą nacionaliniuose projektuose, panaikinti bereikalingą biurokratiją; gerinti investicinį klimatą; pasiekti realiojo sektoriaus skaitmenizavimo proveržį; neleisti infliacijai kilti aukščiau 4 proc.; išjudinti investicijų augimą, kad būtų galima didinti BVP; išlaikyti makroekonominį stabilumą.
Ta pati strategija
M.Mišustino pareiškimas iš esmės telpa į strategiją, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo išguldęs dar prieš 1,5 metų. Tuo tikras finansinių paslaugų įmonės BKS vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas.
„Reikės stebėti, kaip tiksliai jis tą įgyvendins. Atsistatydinusios Dmitrijaus Medvedevo vyriausybės problema buvo ta, kad užsitęsė pasiruošimas realizuoti nacionalinius projektus. Be to, ji ne itin iniciatyviai dairėsi projektų, į kuriuos būtų galima investuoti“, – komentavo ekonomistas.
Jis pridūrė, jog M.Mišustino pareiškimas apie būtinybę išlaikyti makroekonominį stabilumą taip pat sutampa su jau įgyvendinama Kremliaus strategija.
Ekonomisto teigimu, prezidentas pabrėžia tai, kad valdžia negali pažeisti stabilumo. „Žingsniai, kurių bus imtasi augimui išlaikyti ir jam skatinti, neturi išbalansuoti biudžeto ir padidinti infliacijos. M.Mišustinas pakartojo tas pačias tezes“, – tęsė BKS vyriausiasis ekonomistas.
Rusijos komercinio „Alfa Bank“ banko specialistai mano, kad naujo premjero paskyrimas trumpam gali paveikti rinkų rodiklius, tačiau šalies makroekonominiai duomenys nepasikeis.
„Dėl V.Putino paskelbto socialinių priemonių paketo vaikus auginančioms šeimoms mes BVP augimo prognozes 2020-iesiems padidinome nuo 1,4 proc. iki 1,8 procento. Ekonominio augimo problema lieka makroekonominės darbotvarkės dėmesio centre“, – pažymėjo „Alfa bank“ specialistai.
Mažai tikėtina, kad Rusijos ekonomika išgyvens radikaliai pagerėjusią padėtį, spėjo Makroanalitikas Stanislavas Murašovas iš komercinio „Raiffeisen“ banko.
Jo atstovaujamo banko specialistų manymu, didžiausias ekonominio augimo trukdis – biudžeto politikos konservatyvumas: „Mūsų supratimu, tai – prezidento požiūris, todėl atėjus naujai vyriausybei vargiai politika stipriai keisis“.
„Raiffeisen“ banko apžvalgoje teigiama, kad kardinalių pokyčių arba nereikia, arba jie neįgyvendinami dėl interesų konflikto su kitomis politinėmis jėgomis. Tokiu atveju galima spėti, kad ekonomikos politika bus kažkiek pakoreguota, tačiau tai įvyks jau egzistuojančios strategijos rėmuose.
S.Murašovas pridūrė, kad naujajai vyriausybei bus būtina mobilizuoti jėgas, nes palikimo ji gavo silpną ekonominį augimą ir stipriai vėluojantį nacionalinių projektų įgyvendinimą.
Tikisi menkesnio spaudimo
Finansinių paslaugų įmonės BKS vyriausiojo ekonomisto V.Tichomirovo įsitikinimu, M.Mišustino pasisakymuose nebuvo jokių kardinalių naujovių. „Galbūt kiek labiau norima paremti verslo interesus ir stimuliuoti verslo aktyvumą“, – bbc.com cituoja ekonomistą.
Verslo bendruomenė su naująja vyriausybe sieja daugiau vilčių. Verslo gynimo asociacijos vadovas Aleksandras Churudži kalba apie tai, kad premjeras, užsirekomendavęs kaip efektyvus mokesčių rinkimo administratorius, dabar turi parodyti gebėjimą gerinti investicinį klimatą.
„Pirmiausia tikimės, kad bus pakeistas požiūris į verslo baudžiamąjį persekiojimą“, – kalbėjo verslininkas.
Taip pat laukiama, kad bus sumažintas administracinis spaudimas, o darbo tvarka taps aiškesnė. „Mums ne sykį aiškino, kad nebekeis įstatymų ir taisyklių, tačiau šiuos pažadus laužė. Visa tai labai stipriai blaško ir demoralizuoja verslo bendruomenę“, – komentavo A.Churudži.
Jei atriš rankas, bus pokyčių
Laikraštis „Vedomosti“ M.Mišustiną pažįstančių verslininkų paklausė, kaip naujajam premjerui seksis įtvirtinti autoritetą. Pašnekovai buvo vienos nuomonės: jei M.Mišustinui duos laisvę veikti, galima laukti ir realių pokyčių.
Tačiau Kremliui artimas šaltinis situaciją mato kitaip: jo supratimu, pasirinkdamas M.Mišustiną, prezidentas V.Putinas vadovavosi ta pačia logika, kaip ir skirdamas kitus techninius premjerus. Šalies vadovas rinkosi ne iš politinių sunkiasvorių, o paskyrė vienos tarnybos vadovą, vienaip ar kitaip susijusį su finansais. Tad eidamas premjero pareigas M.Mišustinas privalės vykdyti prezidento užduotis, tačiau turės ir nemenką autonomiją.
Reitingai smuko ir nebepakilo
Nuo 2012 m. premjero pareigas ėjęs D.Medvedevas šią kėdę atlaisvino sausio 15-ąją. Tąsyk politikas pareiškė, kad, V.Putinui siūlant konstitucines pertvarkas, geriau būtų, jog vyriausybė atsistatydintų.
Vadovauti vyriausybei D.Medvedevas buvo paskirtas iš prezidento posto. Tik, politologo Glebo Pavlovskio manymu, palikęs Kremlių naujasis premjeras greitai prarado reformatoriaus įvaizdį.
Vienas ryškiausių D.Medvedevo vyriausybės sprendimų – pensinio amžiaus prailginimas. Apie šią naujovę buvo paskelbta 2018 m. vasarą: valdžia ryžosi vyrams pensinį amžių prailginti nuo 60 iki 65 m., moterims – nuo 55 iki 60 metų.
Konsultacinės kompanijos „Kapital“ vyriausiojo ekonomisto Jevgenijaus Nadoršino teigimu, prie to aktyviai prisidėjo prezidentas ir jo administracija, nors pats V.Putinas šalinosi šios temos, o ir po reformos kilusius neramumus teko atlaikyti ministrų kabinetui.
Rusijos ekonomikos mokyklos vadovas Olegas Šibanovas įsitikinęs, kad būtent nepopuliariąja pensijų reforma D.Medvedevo vyriausybė labiausiai ir įsimins. Mat po paskelbto sprendimo visoje Rusijoje kilo masiniai protestai, smuko ir nebepakilo paties D.Medvedevo reitingai: apklausos rodo, kad buvusiu premjeru nepasitiki 61 proc. rusų. Jei, kaip skelbia forbes.ru, D.Medvedevui dar būnant prezidentu jo darbu buvo patenkinti 69 proc. rusų, tai 2019 m. rugsėjo pabaigoje – tik 38,5 proc.
Ekonomistų nuomone, D.Medvedevo vyriausybė veikiau įsimins stabilumu, o ne augimu. Juk pastaraisiais metais Rusijos ūkio augimas ėmė lėtėti, o ministrų kabinetas ne itin sėkmingai stengėsi jį vėl išjudinti.
Dėl to Rusijos gyventojų pajamos smunka jau kone penkerius metus: 2014 m. fiksuotas 0,7 proc. smukimas, 2015 m. — 3,2 proc., 2016 — 5,8 proc., o 2017 m. – 1,2 proc. Anot forbes.ru, tik 2018 m., kai buvo peržiūrėta Rusijos statistikų naudojama metodika, stebėtas 0,1 proc. realiųjų pajamų augimas.
