Paukščių gripo šmėkla slankioja po Vidurio Europą – prieš porą dienų nauji šios virusinės ligos protrūkiai kilo dideliuose Lenkijos bei Vengrijos ūkiuose.
Praėjusį penktadienį paukščių gripas aptiktas Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, Ostruvo apskrityje, esančiame ūkyje, kuriame buvo auginama kone 20 tūkst. ančių.
Ši liga pavojinga tik naminiams paukščiams – antims, žąsims, vištoms, putpelėms, kalakutams. Tačiau patekęs į paukštyną virusas sukelia katastrofą – per pusę paros išguldo visus jame esančius sparnuočius.
Blogiausia yra tai, kad dabar ES teritorijoje liga plinta neprognozuojamai ir šiam sezonui nebūdingu laiku, nes didžioji paukščių migracija dar nėra prasidėjusi.
Sugriovė eksporto planus
„Ketverius metus laukėme leidimo eksportuoti paukštieną į Kiniją, o kai gruodį jį gavome ir džiaugėmės ruošdami išsiųsti pirmą partiją, staiga paukščių gripas viską sugriovė“, – pasakojo Lenkijos kompanijos „Drosed“ vadovas Adamas Sojka.
Lenkija yra didžiausia paukštienos eksportuotoja Europos Sąjungoje – jos produktai užima 17 procentų ES rinkos. Dėl didžiulės konkurencijos ES gamintojai ieškojo naujų rinkų trečiosiose šalyse ir pastaruoju metu jau buvo sulaukę pelningų užsakymų.
„Sutartys su kinais mūsų gamintojams žadėjo kone aukso amžių, tačiau staiga viskas virto muilo burbulu“, – paukščių augintojai guodėsi dienraščiui „Rzeczpospolita“.
Kadangi paukščių gripas žmonėms nėra kenksmingas, ES tokią mėsą leidžiama eksportuoti, išskyrus iš dešimties kilometrų zonos apie ligos židinius. Tačiau kitos šalys laikosi griežtesnių draudimų ir metams uždraudžia gabenti paukštieną iš valstybės, kurioje nustatyta ši liga.
Vienoje paukščių fermoje netoli Liublino šių metų išvakarėse ėmė gaišti kalakutai. Netikėtai paaiškėjo, kad tai ne laikinas apsinuodijimas blogais pašarais, bet paukščių gripas.
Šiuo metu karantinas jau paskelbtas trylikoje fermų įvairiuose Lenkijos regionuose.
Virusas čia siautėjo ir prieš trejus metus – tada lenkams teko sunaikinti 5,5 milijono paukščių. Pernai Lenkijoje buvo pagaminta 2,9 mln. tonų paukštienos, o šiemet buvo tikimasi pagaminti 3,2 mln. tonų. Į užsienį pernai eksportuota 1,4 mln. tonų.
Atgabena ir nelegaliai
Mūsų paukščių augintojams ligos protrūkis Lenkijoje kelia paniką. Juk vištiena į mūsų šalį gabenama ne tik legaliai – dalis jos nugula kontrabandininkų sandėliuose, iš kurių per turgavietes patenka ant žmonių stalų. Patys lietuviai irgi traukia į Lenkiją apsipirkti, o paukštienos gaminiai atsiduria dažno krepšyje.
Be to, lenkiška produkcija į rinką patenka ir su lietuviškais prekės ženklais. Pavyzdžiui, su sunkumais susidūrusios įmonės „Arvi kalakutai“ gaminių prekybos centruose dar galima aptikti, tačiau ant jų nurodoma kilmės šalis – Lenkija.
Pasak Paukštininkystės asociacijos direktoriaus Vytauto Tėvelio, paukščių gripo grėsmė Lietuvai yra didžiulė.
„Virusas patenka tai į Vengrijos, tai į Lenkijos, tai į kitų šalių paukštynus, kuriuos skiria dideli atstumai. Tenka spėti, kad jį platina migruojantys paukščiai.
Visa bėda, kad šiuo metu, kai oras yra nežiemiškas, žmonės, kurie laiko vištas ar kitus naminius paukščius, jų dieną neuždaro tvartuose. Dažniausiai vištos lesinamos kieme, todėl tikimybė, kad iš praskrendančių paukščių į tokius mažus namų ūkius pateks virusas, labai didelė“, – sakė V.Tėvelis.
Anot jo, komerciniuose paukštynuose laikomasi biologinės saugos, o maži ūkiai jos nepaiso. Jei nuo ligos nugaištų kelios žmogaus vištos ar antys, tiek ir tebūtų bėdos. Tačiau jei į šią zoną pakliūtų koks nors komercinis paukštynas, jam tai reikštų prapultį.
Apsisaugoti labai sudėtinga
Ką tokioje situacijoje daro mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Pokalbis apie tai – su jos vadovu Dariumi Remeika.
– Su afrikiniu kiaulių maru lyg ir susigyventa, didesnių jo protrūkių pastaruoju metu nebuvo. Tačiau virš Europos jau pakilo paukščių maro grėsmė. Kuo tai pavojinga mums?
– Labai svarbu, kad užkratas nepasirodytų kartu su migruojančiais laukiniais paukščiais, kad nepatektų nei į mažus, nei į didelius komercinius paukštynus.
Taisyklė yra tokia: jei tik liga išguldo paukščius ūkyje, kad ir kokio dydžio jis būtų, brėžiamos apsaugos zonos trijų ir dešimties kilometrų spinduliu.
Tose zonose taikomi skirtingi reikalavimai. Pirmojoje paukščiai turi būti išnaikinti, antrojoje taikomi prekybos apribojimai.
Tad jei į antrąją zoną patektų didelis paukštynas, jame laikomi paukščiai negalėtų būti pjaunami parduoti, negalima būtų prekiauti ir gaminiais iš tų paukščių mėsos.
– Ligą sukelia virusas. Ar įmanoma apsisaugoti nuo jo plitimo, jei prekybos su Lenkija visi keliai yra atviri?
– Labai svarbu, kad virusas nepatektų į ūkius iš laukinių paukščių – praskrisdami jie sustoja pasimaitinti, tad lieka jų plunksnų, išmatų. Kitas plitimo kelias – su užkrėsta paukštiena, o tai mums tikrai kelia grėsmę.
Paskutinis protrūkis Lenkijoje yra arčiau Vokietijos sienos, maždaug 300 kilometrų nuo Lietuvos. Tačiau ši liga plinta neprognozuojamai.
Vis dėlto mums yra reali grėsmė parsivežti virusą prekiaujant su Lenkija. Nes, nepaisant to, kad yra nustatyti reikalavimai importui, Lenkijoje palankios paukštienos kainos vilioja pirkėjus.
Be to, Lenkijoje yra didžiulė įmonė, kuri daug paukštienos eksportavo į trečiąsias šalis. Nustačius gripo protrūkius tos valstybės uždarė lenkiškai produkcijai savo rinką. Tad gaminiai pirmiausia lieka Lenkijoje, bet po to jie gabenami visur, kur tik atviri keliai.
Prašys Vyriausybės pagalbos
– Vadinasi, daug ir pigios paukštienos plūstelės į Lietuvą?
– Būtent dėl to mums ir neramu. Dirbame išvien su Muitinės tarnybos pareigūnais bei policija tuose keliuose, kurie veda iš Lenkijos į Lietuvą, pasienyje atliekame patikras. Tikriname ir prekybos vietas.
Vyriausybės prašysime, kad ir kitos institucijos mums pagelbėtų, nes veterinarijos specialistai neturi teisės stabdyti transporto priemonių.
– Kaip vyksta kontrolė pasienyje? Juk ne tik vilkikai gabena maisto produktus – kaip sužiūrėti pavienius pirkėjus?
– Tikrai nepatikrinsi, ką jie atsiveža pirkinių maišeliuose. Didžioji dalis prekybos vištiena vyksta legaliai, tuomet būna žinoma, kad produkcija saugi.
Tačiau ir mūsų inspektoriai, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustato atvejų, kai į Lietuvą paukštiena atvežama nelegaliai, autobusiukuose. Net nežinia iš kur, nes ji – be jokių dokumentų. Taip vengiama mokesčių.
Taigi dabar sutelktas dėmesys į paukštienos gabenimą, o kartu ir į prekybą paukščių mėšlu.
Pavojingas ir mėšlas
– Kuo šiuo atveju gali užkliūti mėšlas?
– Nemažai jo ūkininkai atsigabena iš Lenkijos paukštynų žemėms tręšti arba kompostuoti. Dabar kyla grėsmė, kad jis gali būti atgabentas iš užkrėstų ūkių.
Pagal ES reikalavimus, Lenkijos veterinarijos tarnyba mums praneša, iš kokių zonų į Lietuvą bus gabenamas paukščių mėšlas.
Tai patikriname, nes tapo svarbu, koks to paukštyno atstumas iki gripo protrūkio zonos. Juk virusas jau gali būti patekęs į paukštyną, bet dar nesukėlęs protrūkio. Jei tuo metu būtų surinktas mėšlas, virusas jau būtų įsikūręs jame.
– Kas būtų, jeigu virusas vis dėlto patektų į paukštyną?
– Visas paukščių pulkas turėtų būti sunaikintas. Jeigu virusas, tarkim, pakliūtų į vieną fermą, o jų ūkyje yra penkios, paukščių negalėtų likti nė vienoje iš jų.
Ligos nepaslėpsi – kai ji patenka, paukščiai gaišta žaibiškai. Per parą gali nugaišti pusė paukštyno. Visus paukščius tenka sunaikinti, o fermoms išvalyti ir dezinfekuoti gali prireikti ir metų. Taigi į ūkį patekęs virusas jį gali įstumti į bankrotą.
Tai ypač blogai šaliai, kuri eksportuoja paukštieną. Lietuvoje jos pagaminame daugiau nei suvartojame.
Baisu net prognozuoti, kas nutiktų, jei virusinė liga patektų į didžiąsias mūsų paukščių fermas.
– Kokia grėsmė žmogui, jei jis suvalgytų užkrėstos paukštienos?
– Jokios, nes šis virusas žmogui nepavojingas.
Bet žmogus gali padėti jam plisti: jei nieko nenumanydamas išmestų maisto likučius su užkratu, yra didelė tikimybė, kad juos sules paukščiai, užsikrės ir išplatins ligą.
