Su Rusijos saugumiečiais ir nusikalstamu pasauliu siejamai įmonei – leidimas kurtis Lietuvoje

Ar gali Rusijos veikėjas, kurio verslas siejamas tiek su šios šalies saugumiečiais, tiek su pagalba nusikalstamam pasauliui, laisvai įsteigti įmonę ES? Pasirodo, tai įmanoma, jei pasirenkama Lietuva.

V.Vasiliausko vadovaujamas Lietuvos bankas nusprendė išduoti licenciją veikti mūsų šalyje tarptautinei įmonei, kurios savininkai – prieštaringai vertinami verslininkai iš Rusijos, o Ukraina jiems paskelbusi sankcijas.<br>lrytas.lt montažas
V.Vasiliausko vadovaujamas Lietuvos bankas nusprendė išduoti licenciją veikti mūsų šalyje tarptautinei įmonei, kurios savininkai – prieštaringai vertinami verslininkai iš Rusijos, o Ukraina jiems paskelbusi sankcijas.<br>lrytas.lt montažas
Rusiškos kilmės platformos „Webmoney“, taip pat su ja susijusių įmonių veikla nuo 2018 metų uždrausta Ukrainoje.<br>„123rf.com“ nuotr.
Rusiškos kilmės platformos „Webmoney“, taip pat su ja susijusių įmonių veikla nuo 2018 metų uždrausta Ukrainoje.<br>„123rf.com“ nuotr.
Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas tikino, kad prižiūrimos „fintech“ kompanijos grėsmių nekelia, tačiau kyla klausimų, ar visuomet ta priežiūra tinkama.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas tikino, kad prižiūrimos „fintech“ kompanijos grėsmių nekelia, tačiau kyla klausimų, ar visuomet ta priežiūra tinkama.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
V.Vasiliausko vadovaujamas Lietuvos bankas nusprendė išduoti licenciją veikti mūsų šalyje tarptautinei įmonei, kurios savininkai – prieštaringai vertinami verslininkai iš Rusijos, o Ukraina jiems paskelbusi sankcijas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Vasiliausko vadovaujamas Lietuvos bankas nusprendė išduoti licenciją veikti mūsų šalyje tarptautinei įmonei, kurios savininkai – prieštaringai vertinami verslininkai iš Rusijos, o Ukraina jiems paskelbusi sankcijas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vitas Vasiliauskas<br>T.Bauro nuotr.
Vitas Vasiliauskas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos bankas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jan 21, 2020, 6:23 AM, atnaujinta Jan 29, 2020, 2:10 PM

„Rimti veikėjai“, – taip apie mūsų šalyje įsteigtos bendrovės „Settek“ galutinius savininkus išrėžė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis specialistas Marius Laurinavičius.

Tačiau informacija, kurią nesunkiai galima rasti internete, atrodo, nelabai domėjosi Lietuvos bankas, praėjusių metų pabaigoje išdavęs „Settek“ sąlyginę elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Taigi ši bendrovė galės pradėti teikti paslaugas, kai tik pristatys su Lietuvos ar užsienio kredito įstaiga sudarytos sutarties kopiją, patvirtinančią, kad elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos bus apsaugotos.

Stebi KGB įpėdiniai?

„Settek“ akcijas valdo Jungtinėje Karalystėje licencijuota kompanija „Paymaster24 Ltd“. Tačiau neapsirikime: už jos stovi tikrai ne britai. Vienintelis šios įmonės akcininkas yra Rusijos pilietis Vladimiras Šarko.

Nors ir vengiantis viešumos (internete tėra vienas prieš keletą metų V.Šarko interviu), šis asmuo neblogai žinomas finansinių technologijų („fintech“) sferoje.

Mat V.Šarko yra dar vienos, tik jau tarptautiniu mastu veikiančios bendrovės „Webmoney“ įkūrėjas.

Vadinamojo tamsiojo interneto specialistų nuomone, šios bendrovės sukurta mokėjimų platforma naudojama ir nusikalstamai įsigytoms lėšoms legalizuoti, kitaip tariant, pinigams plauti.

Tiesa, daugiausia „Webmoney“ vartotojų yra buvusios SSRS šalyse.

Kaip prieš keletą metų britų nacionaliniam transliuotojui BBC pasakojo Tailande įsikūręs kibernetinių nusikaltėlių medžiotojas pravarde The Grugq, galimus „Webmoney“ vartotojus kartais atbaido saugumo šešėlis.

„Plačiai žinoma, kad šią sistemą seka rusų Federalinė saugumo tarnyba (sovietinio KGB įpėdinė)“, – tuomet teigė The Grugq.

Velkasi skandalų šleifas

Net pačioje Rusijoje prieš daugiau nei trejus metus buvo sutrikusi „Webmoney“ veikla, nes šios šalies centrinis bankas nusprendė išsamiau patikrinti, ar elektroniniai atsiskaitymai vykdomi pagal įstatymus.

Tiesa, tai padaryti buvo nelengva, nes pati kompanija oficialiai šioje šalyje nebuvo registruota.

„Webmoney“, kurios veikla Vokietijoje buvo uždrausta daugiau nei prieš dešimtmetį, veikia per kitas įmones – jose sistemos nariai gali atsidaryti elektronines pinigines.

Antai Rusijoje tai galima padaryti Astrachanės banke KKB ir Maskvos įmonėje VMR.

Pastarosios savininkas yra Sergejus Sucharevas, kuris anksčiau ėjo „Link-Bank“ direktorių tarybos nario pareigas.

Ši finansų įstaiga jau nebeveikia – Rusijos centrinis bankas 2014-aisiais atšaukė banko licenciją dėl įtartinų operacijų su užsieniu bei didžiulio kiekio grynųjų pinigų išdavimo juridiniams asmenims.

„Link Bank“ spėjo liūdnai pagarsėti kaip vienas Moldovos pinigų plovimo aferos, kurios metu iš šios varganos valstybės buvo pavogta apie milijardą JAV dolerių (dabartiniu kursu – beveik 900 mln. eurų), dalyvių.

Įdomu, kad tuo metu banko valdyboje triūsė „Webmoney“ įkūrėjo V.Šarko bendrapavardis Ivanas Šarko.

Galbūt tai sutapimas, tačiau abiejų tėvavardžiai yra vienodi – Nikolajevičius, todėl galima spėti, kad jie yra broliai.

Sulaukė kirčių iš Ukrainos

Šiek tiek prasčiau negu Rusijoje kompanijai „Webmoney“ sekasi Ukrainoje.

Šios šalies valdžia dar 2013-aisiais konfiskavo elektroninės piniginės paslaugas teikusios bendrovės kompiuterinę įrangą, buvo įšaldyta apie 7,5 mln. dolerių (6,7 mln. eurų), priklausiusių sistemos vartotojams, ir uždraustos operacijos visoje šalies teritorijoje.

Tuomet Ukrainos centrinis bankas paskelbė, kad įmonė neturi licencijos teikti paslaugas, o jos veikla buvo įvardyta kaip nelegali schema, kuri, kaip įtariama, buvo naudojama pinigams plauti ir mokesčiams slėpti.

Vėliau „Webmoney“ Ukrainoje kurį laiką dar veikė, kol 2018 metų gegužės mėnesį teko šią veiklą stabdyti mažiausiai trejiems metams.

Tada tuometis prezidentas Petro Porošenka pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta įvesti sankcijas asmenims, susijusiems su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Webmoney“ irgi atsidūrė šiame sąraše, kuriame iš viso yra apie 400 Rusijos kompanijų.

Ukraina pritaikė sankcijas ne tik V.Šarko įsteigtai bendrovei, bet ir su ja susijusioms įmonėms – Jungtinėje Karalystėje registruotoms ar ten veikiančioms „WM Transfer Ltd“ bei „WebMoney Europe Ltd“, Rusijos „BMP Ltd“ ir „WebMoney.Ru Ltd“, taip pat Honkongo bendrovei „Amstar Holdings Limited“.

Sankcijos taip pat draudžia interneto tiekėjams suteikti prieigą prie „WebMoney“ paslaugų.

Savo ruožtu Ukrainos centrinis bankas uždraudė veikti mokėjimų įmonei „Webmoney.UA“, taip pat nutraukė ir su ja susijusios mokėjimo aptarnavimo įmonės „Paymaster LCC“ veiklą.

Gyrėsi apie priežiūrą

„Lietuvos rytas“ jau anksčiau rašė, kaip tarp dešimčių Lietuvoje įregistruotų „fintech“ kompanijų atsidūrė ir su sukčiams bei pinigų plovikams pagelbėjusiu Ahmedu Khawaja, ir su Maltoje liūdnai pagarsėjusiu Christo Georgievu susijusios įmonės.

Tačiau rusiškas šleifas iki šiol lydėjo tik „Revolut“, o dabar jis krito ir ant „Settek“.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, aktyviai prisidedantis prie „fintech“ sektoriaus plėtros, viešuose renginiuose kartodavo, kad prižiūrimi šios rinkos dalyviai Lietuvoje nekelia jokių grėsmių.

„Didžiausia grėsmė šioje srityje – neprižiūrimi rinkos dalyviai. Prižiūrimi, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – praėjusių metų gruodį konferencijoje apie „fintech“ riziką tvirtino M.Jurgilas.

Tik ar tikrai jie deramai prižiūrimi?

„Nesuprantama, kaip Lietuvos bankas galėjo išduoti licenciją įmonei, susijusiai su tokiais asmenimis. Suteikti leidimą užsiimti finansine veikla žmogui iš Rusijos – vadinasi, prisikviesti pinigų plovikus.

Strateginėse srityse – transporto, energetikos ir finansų – taip elgtis yra visiška nesąmonė.

Kažkodėl mūsų institucijos normaliai neišsiaiškina, kas yra galutiniai naudos gavėjai“, – kalbėjo analitikas M.Laurinavičius.

Vadino banko paslaptimi

Įvertinti naujus investuotojus Lietuvos bankui gali padėti ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tačiau ar į jį buvo kreiptasi dėl „Settek“ savininkų, liko neaišku.

Lietuvos bankas kreipiasi dėl informacijos į kitas institucijas, taip pat ir į VSD.

Tačiau jo paklausimuose esanti informacija sudaro Lietuvos banko paslaptį, todėl VSD negali atskleisti jos turinio ar plačiau komentuoti“, – „Lietuvos rytui“ pranešė departamento atstovė Aurelija Katkuvienė.

Padėkojo už informaciją

Panašiai aiškino ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina: „Kadangi licencijavimo metu gaunama informacija yra gaunama priežiūros tikslais, jos viešai ir detaliai komentuoti negalime – tai draudžia Lietuvos banko įstatymas.“

Anot centrinio banko atstovės, buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros instituciją, o galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui vertino speciali komisija, kurią sudaro 14 institucijų.

„Vis dėlto, nepaisant kruopštaus analitinio darbo, visada yra tam tikros rizikos, ypač globaliame finansų pasaulyje.

Mes tai suprantame, dėl to įstaigų veiklą atidžiai stebime ir po licencijos išdavimo, nesvarbu, ar ji pradeda veiklą ar ne“, – tvirtino J.Govina.

Beje, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė padėkojo „Lietuvos rytui“ už informaciją apie „Settek“ savininkų sąsajas su „Webmoney Europe Ltd“ ir žadėjo, kad ji bus patikrinta.

„Jeigu paaiškėtų, kad mums buvo pateikta ne visa informacija, įstaigos galėtų laukti sankcijos – iki licencijos atėmimo. Kol kas „Settek“ veiklos dar nėra pradėjusi.

Apskritai po licencijų suteikimo praeina maždaug metai, kol naujai įsteigtos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos pradeda veiklą“, – „Lietuvos rytui“ aiškino J.Govina.

Siūlys svarstyti komitete

Ukrainos ir Lietuvos prezidentai Volodymyras Zelenskis bei Gitanas Nausėda oficialiai deklaruoja vienybę dėl Europos Sąjungos taikomų ekonominių sankcijų Rusijai pratęsimo, o mūsų šalis išlieka viena aktyviausių Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto gynėjų tarptautinėje arenoje.

Tačiau kaip šiame kontekste galima vertinti tokį Lietuvos banko žingsnį?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas nesiėmė svarstyti, ar toks centrinio banko akibrokštas gali kaip nors paveikti Lietuvos ir Ukrainos santykius. Tačiau politiko nuomone, „fintech“ sektoriaus plėtra turėtų būti griežčiau prižiūrima.

„Tai, kad ši sritis Lietuvoje plečiasi, yra labai gerai, bet būtina atsirinkti patikimus investuotojus ir licencijas išdavinėti ypač kruopščiai.

Dabar nuolat pasigirsta pranešimų apie vieną ar kitą įtartiną veikėją, vadinasi, nebuvo deramai pasirengta licencijavimui“, – teigė V.Bakas.

Kitas NSGK narys Laurynas Kasčiūnas priminė, kad buvo siūloma galimybė Lietuvai įvesti ir nacionalines sankcijas asmenims, kurių veikla kelia grėsmę, tačiau Vyriausybė tam nepritarė.

„Šį klausimą dėl leidimų išdavimo tvarkos teks aiškintis komitete. Lietuvos bankas privalo būti gerokai griežtesnis ir kur kas atidžiau žvelgti į galutinius naudos gavėjus“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.