Įkvepia sėkmingi pavyzdžiai
VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia beveik 1000 startuolių, o šios ekosistemos spurtą rodo ir pastaraisiais metais inovatyvių Lietuvos įmonių pritrauktos rekordinės investicijos bei pirmuoju „vienaragiu“ tapęs startuolis „Vinted“. „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė pastebi, kad panašių pasiekimų galima tikėtis ir daugiau, nes sąlygos tokio verslo kūrimuisi ir vystymui šalyje šiuo metu yra tikrai palankios.
„Šiandien Lietuvos investuotojai jau konkuruoja dėl startuolių, o ne pastarieji dėl investicijų. Pernai startavę nauji rizikos kapitalo fondai ir prieš dvejus metus įsteigtas Lietuvos verslo angelų tinklas „LitBAN“ lėmė, kad pritraukti investicijas ankstyvos stadijos startuoliams mūsų šalyje tapo gerokai lengviau. 2019 m. buvo sudaryti 64 sandoriai, kurių vertė siekia apie 170,6 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudaro „Vinted“ investicija, o daugiau kaip 10 mln. eurų investavo vietos fondai“, – pasakoja R. Rudokienė.
Jai antrina tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG partnerė Birutė Petrauskaitė, pabrėždama startuolių laukiančius pokyčius. Ekspertės teigimu, sėkmingi pavyzdžiai yra pajėgūs į šią ekosistemą atkreipti didesnį valdžios bei verslo bendruomenės dėmesį.
„Po pirmojo „vienaragio“ iškilimo turėtume fiksuoti tikrą sujudimą startuolių ekosistemoje. Tarptautinis dėmesys, rizikos fondų ir akceleravimo programų plėtra bei palaipsniui tobulinama mokestinė aplinka skatins startuolius aktyviau veikti mūsų šalyje“, – aiškina B. Petrauskaitė.
Palengvins verslo pradžią
Nors startuolių ekosistema Lietuvoje sėkmingai plečiasi, pastebima, kad tokiuose aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, kaip biotechnologijų, informacinių ar finansinių technologijų, veikiančios įmonės pasižymi iššūkių nestokojančia verslo pradžia.
„Ko gero viena opiausių pradedančių startuolių problemų yra gerų specialistų pritraukimas ankstyvoje stadijoje. Inovatyvaus, technologinio verslo vystymui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriems pasiūlyti konkurencingą atlyginimą pradedančiai veiklą bendrovei nėra lengva“, – teigia KPMG partnerė B. Petrauskaitė.
Mokesčių ekspertė pastebi, kad prie šios problemos sprendimo turėtų prisidėti startuolių ekosistemos inicijuotas ir dar praėjusiais metais Seimo patvirtintas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo papildytas GPM neapmokestinamų pajamų sąrašas. Jau nuo vasario mėnesio įsigaliosiančio įstatymo pakeitimo nuostatos numato, kad darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) gauta nauda iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, įsigijus akcijų ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į opcionus suteikimo, nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Iki šiol darbuotojams, realizuojantiems opcionus, įsigijus akcijas reikėdavo susimokėti mokesčius nuo skirtumo tarp akcijų įsigijimo kainos ir jų tikrosios rinkos vertės. Tokia opcionų apmokestinimo tvarka apsunkino startuolių darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo sąlygas bei vertė jaunas įmones veiklą plėtoti kitose užsienio valstybėse.
„Manoma, kad toks įstatymo pakeitimas turės teigiamą poveikį startuolių ekosistemai Lietuvoje. Jaunoms įmonėms bus lengviau pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, taip kuriant konkurencingą, novatorišką bei į augimą orientuotą verslą“, – mokestinės aplinkos pokytį vertina B. Petrauskaitė.
Siūlo atsigręžti į kitų šalių praktikas
Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2020“ duomenims, Lietuva šiuo metu yra 11-ta geriausiai vertinama valstybė pasaulyje pagal verslo klimatą. Viktorija Vaitkevičienė, vadovaujanti „Koinvesticiniam fondui“, kuris investuoja kartu su privačiais investuotojais, priduria, kad viena svarbiausių šio reitingo dedamųjų dalių startuoliams yra verslo pradžia, o pagal šį kriterijų Lietuva yra 34-oje vietoje iš 190, tad judėti pirmyn yra kur.
„Bendraujant su startuolių atstovais, pastebime, kad jiems Lietuva labiausiai imponuoja dėl verslo finansavimo sąlygų, pačios bendruomenės aktyvumo ir valstybinių institucijų dėmesio skatinant šią ekosistemą“, – teigia V. Vaitkevičienė.
Ji pažymi, kad viena iš sričių, skatinančių startuolių rinkos plėtrą – reikiamo finansavimo ir investicijų pritraukimas. Šiuo metu Lietuvoje ir kaimyninėse ES šalyse daugiausia taikomas modelis, grįstas subsidijų, paskolų garantijų ir panašių įrankių taikymu verslo skatinimui. Toks finansavimas yra nukreiptas į bendrą verslo aplinkos gerinimą. Visgi, Jungtinėje Karalystėje (JK), Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse taikomos papildomos, siauresnės mokestinės lengvatos, skirtos pritraukti daugiau fondų ir verslo angelų, investuojančių į besivystančius startuolius.
„Vienas tokių gerosios praktikos pavyzdžių yra JK vyriausybės sukurta mokesčių lengvatų schema, skirta skatinti investicijas į startuolius. Investuojantiems į tokias įmones taikomos pajamų mokesčio, kapitalo prieaugio mokesčio ir kitokios mokestinės lengvatos. Panaši praktika galėtų būti svarstoma ir Lietuvoje, siekiant skatinti ir plėtoti tiek startuolių, tiek ir rizikos kapitalo rinką bei gausinant privačių investuotojų bendruomenę“, – startuolių ekosistemos plėtros galimybes vardija ekspertė.
