Už įstatymo pakeitimus balsavo 89 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Siūloma, kad, pateikę tarnybinį pažymėjimą, aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų netrukdomi patekti į visų įmonių ir įstaigų privačias teritorijas ir jose esančius objektus bei tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų.
Taip pat būtų sudaryta teisė laisvai imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti.
Siūloma, kad kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą.
Seimo narys Paulius Saudargas teigė, kad įstatymo pakeitimai padidins aplinkos taršos prevenciją.
„Bausmės didumas ir neišvengiamumas ir pagavimo nusikaltėlio operatyvumas – šiuo atveju įstatymas tikrai stiprina šiuos du aspektus. Kai nusikaltėlis žinos, kad bausmė yra didelė, neišvengiama ir jį operatyviai gali pagauti, tai stipriai veikia prevenciškai“, – teigė parlamentaras.
Taip pat kitąmet didėtų mokesčio tarifas už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Už aplinkos teršimą pirmąja teršalų grupe tarifas sieks 700 eurų/t, antrąja – 320 eurų/t, trečiąja – 60 eurų/t, ketvirtąja – 20 eurų/t.
Baudos už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes, kurie priklauso pirmajai grupei, sieks 3,8 mln. eurų/t, antrajai – 347 tūkst. eurų/t, trečiajai – 56 tūkst. eurų/t, ketvirtajai – 12,8 tūkst. eurų/t, penktajai – 1,2 tūkst. eurų/t.
Seimas už šiuos siūlymus dar turės balsuoti priėmimo stadijoje.
